Jiems reikia rašyti pažymius, stresuoti dėl mokyklos patikrinimų ir kitko, ką sumąsto mokytojų kambary. Pirmieji mūsų studentavimo metai, mums apsijungus į Fraternitas Lithuanica, buvo ypatingai našūs. Bet prasideda. Kada ir kam kilo idėja įteikti tokią dovaną, nėra visiškai aišku, tačiau galima daryti prielaidą, kad mintis Vytauto Didžiojo karo muziejui padovanoti paveikslą kilo latviams m. To atminimo vakaro programa prasidėjo br.

Vakarų Sąjunga,TT. Pastaba: Jei jūs nusprendėte pirkti prekę,prašome sumokėti kaip galima greičiau,kad mes galime išsiųsti jums greičiau. Epacket:Reach dauguma šalių per 6 iki 15 dienų. EMS:Reach dauguma šalių per dienas. DHL:Reach dauguma šalių per darbo dienas.

Korporacija nedavė savo broliams jokios detalizuotos programos; ji nustatė tik tautiniam darbui etines gaires; pačią veikimo programą kiekvienas brolis buvo laisvas sudaryti sau pagal savo individualinius polinkius ir įsitikinimus. Dėl to, vertinant korporacijos reikšmę Lietuvos gyvenime, negalima ieškoti, kada, kur ir kas buvo atlikta korporacijos vardu.

  •  - Это и есть их вес.
  • Pradėti internetinę pažintys
  • KARO MUZIEJUS METAIS - PDF Free Download

Korporacija veikė tik savo narius, savo brolius, kad jie tautai galėtų pasakyti: feci, quod potui. Čia ir glūdi korporacijos Fraternitas Lithuanica atlikto darbo tautinė ir etinė reikšmė. Prisiminus senuosius Petrapilio laikus 3 Prof. D-jos narys, bet ir jis vėliau pasitraukė. Kokie buvo to pasitraukimo motyvai, iš esmės 3 Ten pat, p 14 Amžininkai apie brg.

Vladą Nagevičių negaliu pasakyti; tik jis minėdavo, kad draugija nerodanti veiklos, esanti sustingusi ir tik savo ekonominiais reikalais esanti užimta; kad draugija per mažai kreipianti dėmesio į žinių papildymą savo nariams iš lietuvių kalbos ir folkloro, iš Lietuvos istorijos ir geografijos. Kai mūsų būrelis iš 4 studentų įstojo į Karo medicinos akademiją, V. Nagevičius pasistengė mus apjungti į Fraternitas Lithuanica, kuri tuo metu nors ir vadinosi draugija, bet savo dvasia buvo studentiška korporacija.

Brolis V. Nagevičius visą laiką stengėsi, kad F. Ypatingai mums rūpėjo pasimokyti lietuvių kalbos, istorijos, susipažinti su lietuvių folkloru. Pirmieji mūsų pažintys daisy das erste metai, mums apsijungus į Fraternitas Lithuanica, buvo ypatingai našūs.

Kazimieras Būga, Edv. Volteris, Aug. Voldemaras atvykdavo į mūsų susirinkimus su savo paskaitomis. Atsiminimų nuotrupos 4 Prof. Povilas Stančius Būdamas m. Netrukus sužinojau, jog esanti atskira lietuvių medikų Karo medicinos akademijos studentų draugija. Tais pačiais metais prieš Kalėdas fraternitiečiai rengė lenkų meno draugijos patalpoje koncertą, išleisdami tuomet baigiantį Akademijos korporacijos iniciatorių brolį Nagevičių.

Kaip besidomįs Akademija, nuvykau į vakarėlį ir aš, kur ir buvau supažindintas su jūrininko uniforma vilkinčiu Nagevičium. Prisimenu, jis čia pat palinkėjo man patekti į Akademiją ir tapti fraternitiečiu. Koncerto afišoje tada pastebėjau dideliausiom raidėm žymios tuo laiku Marijos operos artistės Felicijos Litvin vardą. Reikia pasakyti, kad ano meto Petrapilio žymesnieji artistai buvo studentų labai aukštinami, gerokai besibranginą ir nekaip lengvai prieinami.

Kokiu būdu mažos grupės studentų rengiamame koncerte ši muzikė galėjo dalyvauti? Pasirodo, fraternitiečių norėta, be tradicinių šokių, programą kuo nors paįvairinti. O kažkam, greičiausiai Nagevičiui, atėjo mintis kviesti kalbamąją muzikantę, kuri turėjo pavardę Litvin. Girdi, Litvin turi skambinti litvinams, lietuviams. Atitinkamai delegacijai su Nagevičium nuvykus ir argumentus išdėsčius, linksmai nusiteikusi muzikė sutiko koncertuoti be honoraro. Vladą Nagevičių Brolis Nagevičius, tuo laiku karo laivyno jaun.

Jis visada buvo draugiškas, gerai nusiteikęs, paprastas ir pilnas sumanymų. Prisimenu tokį epizodą. Jo mokomasis laivas Okeanas stovėjo Kronštate. Vieną dieną, kai laivas buvo grįžęs iš ilgesnės tarnybinės kelionės, fraternitiečiai gavome Nagevičiaus pakvietimą aplankyti jį laive. Tai buvo pavasarį.

Buvo pranešta, kad atvyktume su išeiginėmis uniformomis; mat studento mediko uniformai priklausė kardas. Vieną sekmadienio rytą grupė medikų Ingelevičius, Oželis, Ščepanovičius, Sližys, Blažys ir Stančius atvykome į Kronštato uosto krantinę.

Atokiau buvo matyti didžiulio karo laivo siluetas. Motorinėje valtyje Nagevičius ir jaunesnis karininkas mus sutiko ir nuvežė prie laivo. Pakeliui buvome informuoti, jog, žengiant į laivą, reikia pakelti kepurę vietoj įprastinio karinio saliuto tokia esanti jūrininkų tradicija. Įlipus į laivą, sutiko mus grupė karininkų kartu su laivo budinčiu.

Buvo matyti išsirikiavę jūrininkai. Ant laivo buvome pavesti karininkų globai; kiekvienas iš jų, pagal specialybę, vedžiojo mus, supažindindami su atskiromis laivo tarnybomis. Aplankėme ir Nagevičiaus laivo ligoninę, o taip pat jo asmeninę kajutę, kur ant sienų matėme iškabinėtas fraternitiečių nuotraukas. Ekskursijai po pažintys daisy das erste pasibaigus, mus pakvietė į bendrą karininkų kajut-kompaniją ramovękur buvo laivo kapitono padėjėjas, vyresnieji, jaunesnieji kainininkai, vyresnysis laivo gydytojas, o taip pat atvykusios iš kranto lankyti žmonos.

Stalas buvo gražiai papuoštas su atvežtiniais gėrimais. Pokalbis ir bendravimas užsimezgė laisvai. Antro kurso studentas Blažys turėjo progos pademonstruoti savo lingvistinius sugebėjimus, pasikalbėdamas su kai kuriais karininkais angliškai.

pažinčių svetainė mamboo pažintys dievas dienoraštis

Mat tais laikais tai nebuvo eilinis dalykas. Gerai nusiteikusio, besišvaistančio sąmojais Nagevičiaus visur buvo pilna; apie jį nuolat būriavosi jaunesnieji karininkai. Nuotaika tolydžio kilo, pasikeičiant tostais tai vienu, tai kitu adresu. Pobūviui gerokai užsitęsus, vienas iš vyresniųjų karininkų, kreipdamasis mūsų adresu, pakėlė tostą za Litvu Tai buvo mums visiškas zenitas Fraternitiečiams, mažai slaptos studentų organizacijos grupelei, caro imperijos privilegijuotame karo laive, keliamas tostas za Litvu Po vėliavos nuleidimo ceremonijų buvome vėl susodinti į valtį ir tam reikalui skirto karininko palydėti į krantinę.

Puikaus gegužės mėn. Vasaros metu fraternitiečiai lankydavo Lietuvių Mokslo Draugijos suvažiavimus Vilniuje. Šie suvažiavimai buvo didelė atrakcija lietuvių švie- 15 16 Amžininkai apie brg. Centre J. Basanavičius, antras iš dešinės gen. Nagevičius 16 17 Amžininkai apie brg. Vladą Nagevičių suomenei, jaunimui. Čia, šalia mokslinių visuomeniškų posėdžių, būdavo parodų, vaidinimų, chorų, iškylų.

Mokėjimo 1 Mes priimame Alipay. Vakarų Sąjunga,TT. Pastaba: Jei jūs nusprendėte pirkti prekę,prašome sumokėti kaip galima greičiau,kad mes galime išsiųsti jums greičiau. Epacket:Reach dauguma šalių per 6 iki 15 dienų.

Prisimenu iškylą, kurioje dalyvavome abu su broliu Blažiu aplankydami Trakus ir Žaliuosius ežerus. Nagevičius beveik nepraleisdavo Mokslo Draugijos suvažiavimų. Karo metu fraternitiečiai, išblaškyti po frontus, palaikydavo ryšį.

  • Фонд электронных границ сразу увидел в этом конфликт интересов и всячески пытался доказать, что АНБ намеренно создаст несовершенный алгоритм - такой, какой ему будет нетрудно взломать.
  • Greitasis pažintys internete sa prevodom
  • Aš niekada nepralaimiu PDF - prosopengacentnelf2

Prisimenu Nagevičiaus atvirlaiškius iš šarvuočio Slava, Baltijos jūroje, kur jis buvo vyr. Kalbant apie korporacijos iniciatorių Nagevičių, negaliu nepaminėti to laiko, kai kūrėsi Karo Muziejus. Gyvenę tuo laiku Kaune fraternitiečiai aktingai išgyveno muziejaus atidarymo pasiruošimus. Muziejui įrengti bebuvo likę 3 savaitės iki numatytos atidarymo dienos. Nagevičius būtinai norėjo atidarymo datą pritaikyti Nepriklausomybės minėjimo šventei, Vasario 16 d. Dirbau tuo laiku Karo Ligoninėje ir buvau paskirtas padėti muziejuje karo sanitarijos paviljoną įrengti.

Čia buvo jaučiama Nagevičiaus nuolatinė akis jo sumanymai, jo nurodymai. Reikia pasakyti, jog tuo laiku buvo skeptikų, kurie nenorėjo pažintys fort wayne į, kad per 3 savaites galima suorganizuoti muziejų.

Bet tas nekliudė Nagevičiui veikti. Jis tik žinojo, kad Vasario 16 d. Kaip tik tuo metu muziejaus steigimo įsakymas jau buvo pasirašytas. Žvelgiant į korporacijos nueitą kelią per 50 jos gyvavimo metų 5 Dr.

Ingelevičius Į Frat. Tuo laiku Nagevičius pažino buvusį Akademijoje latvį Snikerį ir estą Lossmaną. Latviai ir estai jau turėjo prie Akademijos savo studentų būrelius, kuriems vadovavo anie Snikeris ir Lossmanas. Paskiau Snikeris buvo generolas gydytojas ir karo sanitarijos viršininkas latvių kariuomenėje, be to, jis buvo Rygos universiteto profesorius dermatologas ir venerologas.

Lossmanas buvo irgi generolas gydytojas sanit. Tada pobūviai būdavo beveik kiekvieną šeštadienį su arbata, užkandžiais ir stiklu alaus. Turėdavome ir nuolatinių svečių: muziką Stasį Šimkų, kalbininką, tada dar studentą K.

Vladą Nagevičių Dūmos narį Keinį ir kai kada kitų studentų. Ką sužinojęs užsirašydavo. Voldemaras laikydavo mums paskaitų iš istorijos. Šimkus pažintys daisy das erste mums ruošti vakarus ir mokydavo chore lietuviškų dainų. Į Lietuvą fraternitiečiai pradėjo grįžti metais. Sližys ir aš grįžome m.

Do schools kill creativity? - Sir Ken Robinson

Čia jau sutikau gyvenusį Linkmenyse, paskiau Švenčionėliuose, br. Liną Janulionį. Vėliau, rodos, rugpjūčio mėn. Nagevičius kartu su motina ir apsigyveno Petro Vileišio namuose Antakalnyje, Vilniuje, tuojau įsijungdamas į tuometį Vilniaus lietuvių gyvenimą.

Nagevičius ir aš nutarėme m. Išsiuntinėjome kvietimus tiems broliams, kurių adresus žinojome bent apytikriai. Mūsų susirinkimas ir pobūvis įvyko br. Nagevičiaus bute.

Turėjome svečių: buvo A. Voldemaras, J. Šaulys paskiau mūsų diplomatasMartynas Yčas ir dar keletas. Buvo daug pasiryžimo ir vilčių. Pasiryžome stoti į darbą, kur tik reikės pirmiausia į kariuomenę. Bet apie kariuomenės organizavimą tebuvo vien kalbos. Tuo tarpu tik br. Nagevičius į kariuomenę buvo priimtas, ir mes, br.

Sližys, Stančius ir aš, padėjome jam apžiūrėti kareivines už Neries, kur iki m. Tos kareivinės buvo numatytos kareiviams savanoriams priimti. Didžiojo Vilniaus Seimo atstovo M. Salantų valsčiaus gyventojus. Po Seimo m. Kol jie laužė duris, žmona sudegino draudžiamą literatūrą, o aš paslėpiau šautuvus.

mes pažintys bet ne oficiali pažintys maharaštra

Kareiviai rado tik pinigų maišelį, kurį pasiėmė, areštavo gubernatoriaus vardu. Iš Salantų valsčiaus kalėjimo su Stropumi buvome pasiųsti į Telšius, vėliau į Kauną. Tačiau dėl geležinkeliečių streiko prasėdėjome Šiaulių kalėjime apie mėnesį. Tuomet mūsų tarpe atsirado ir dabartinis generolas Nagevičius, tuo metu Petrapilio Karo medicinos akademijos studentas.

Studentas Nagevičius sudarė mums čionai labai puikias aplinkybes. Jo rūpesčiu antrą dieną grafas Zubovas atsiuntė į kalėjimą malkų krūvą mūsų kamerai šildyti, visokių maisto produktų. Taipogi parūpino iš 6 Lietuva, Nr. Vladą Nagevičių miesto kiekvienai dienai mums pietus ir kitokių reikmenų. Kalėjimo viršininką padarė mūsų kameros draugu, daug kartų jis ir pietaudavo su mumis. Steponas Gečas m.

Birželio 14 d. Raudonoji armija antrą kartą užėmė Vilnių, o rugpjūčio 1 d. Tuojau pat buvo pradėtos kurti sovietinės valdžios įstaigos.

pažintys tikrai tylus vaikinas kas ne pasakyti kada pažintys

Be politinių-administracinių pertvarkymų, imtasi reorganizuoti ir kultūros bei švietimo įstaigas. Sugrįžus sovietinei santvarkai, atkuriamas prieškarinės aukščiausiosios vykdomosios valdžios struktūrinis organas, vadinamoji Liaudies komisarų taryba LKT. Jau m. Kiek vėliau, m. Šios įstaigos ir ėmė tvarkyti suvalstybintų muziejų veiklą m.

Per palyginti neilgą metų laikotarpį Lietuvos muziejai buvo ne kartą reorganizuojami, kuriami nauji, mažesni jungiami prie stambesnių, keičiami jų pavadinimai, kai kurie likviduojami.

Muziejų reorganizavimo klausimus pirmiausia aprobuodavo Lietuvos partinės struktūros, viską derindamos su sąjunginėmis partinėmis-valstybinėmis instancijomis. Sniečkus m. Sovietinės valdžios ir kompartijos dokumentuose būdavo nuolat pabrėžiamas muziejų kaip ideologinių-politinių įstaigų vaidmuo m. Banaičio m.

Gintautas Surgailis, direktorius. Steponas Gečas, direktoriaus pavaduotojas, Janina Karosevičiūtė, vyr. Vladą Nagevičių.

Sniečkaus m. Nutarimo trečiajame punkte nurodoma, kad kai kurie muziejai ekspoziciniu atžvilgiu vieni kitiems labai panašūs, pvz. Likviduoti Kauno valstybinį revoliucijos muziejų, o jo eksponatus ir inventorių perduoti naujai įsteigtam Istorijos-meno muziejui Kaune 9. Šis nutarimas netrukus buvo pradėtas įgyvendinti, tačiau M. Čiurlionio dailės ir Kariškai istorinio bei Gamtos ir Zoologijos muziejų sujungimas dėl tariamai panašių jų ekspozicijų buvo neapgalvotas, nelogiškas, todėl nerealizuotas.

Sugrįžtant sovietinei bolševikinei valdžiai, muziejaus viršininkas brg. Nagevičius emigravo į Vakarus m. Kauno kariškai istorinio muziejaus direktoriumi dirbo archeologas, Lietuvos kariuomenės dimisijos pulkininkas Petras Tarasenka. Tačiau jau m. Tarasenka pasiprašo perkeliamas į M. Čiurlionio dailės muziejų moksliniu bendradarbiu, kur dirbo iki m m. Etatų komisijos m. Vadovaudamasi šiuo nutarimu, Valstybinė etatų komisija drg.

Gedvilo prašymo nepalaiko. Prašymas dėl etatų padidinimo ir 2-os kategorijos suteikimo Kauno kariškai istoriniam muziejui yra nesavalaikis, nes pakėlus kategoriją, reikėtų žymiai padidinti atlyginimus. Peržiūrėjimas atlyginimo pakėlimo kryptimi nesavalaikis.

Tai prieštaraus Vyriausybės nutarimams. Tokią turėjo tik kai kurie Maskvos ir Leningrado muziejai. Pokario metais muziejų darbuotojų atlyginimai buvo vieni mažiausių kultūros-švietimo sistemoje m. Lietuvos valstybinių muziejų direktorių mėnesinis atlyginimas buvoo mokslinių darbuotojų tuometinių rublių červoncų. Valdžia muziejus traktavo kaip ideologines įstaigas, todėl muziejininkai būdavo dažnai atitraukiami nuo tiesioginio darbo ir verčiami dirbti rinkiminėse kampanijose, skaityti propagandines paskaitas ir pan m.

Kariškai istorinio muziejaus metinėje ataskaitoje nurodoma, kad aštuoni muziejaus darbuotojai muziejuje ir už jo ribų perskaitė paskaitas Kelerius metus po Antrojo pasaulinio karo muziejinių vertybių skaičius Kauno kariškai istoriniame muziejuje, kaip ir kituose Lietuvos muziejuose, nuolat didėjo.

Šį reiškinį galima paaiškinti ne tik naujų eksponatų įsigijimu ir suregistravimu, bet ir pasikeitusia eksponatų apskaitos metodika bei muziejų reorganizacija vienus muziejus naikinant ir jų fondus įtraukiant į kitų muziejų apskaitą.

Pavyzdžiui, vokiečių okupacinės švietimo valdybos Statistikos žiniose nurodoma, kad m. Karo muziejuje buvo eksponatas 13, o m. Toks skirtumas susidarė ne tik todėl, kad po karo muziejaus fondai pasipildė Raudonosios armijos ginklais, trofėjais, dokumentais ir nuotraukomis, bet ir dėl to, kad m. Be to, iki karo ir karo metais į pažintys daisy das erste sąrašą nebūdavo įtraukiami meno kūriniai paveikslai, skulptūrosdokumentai, nuotraukos.

Reikia pasakyti, kad tarp istorinio profilio muziejų po Vilniaus etnografinio muziejaus dabar Lietuvos nacionalinis antrą kolekciją pagal eksponatų gausumą turėjo Kauno kariškai istorinis muziejus. Pokario metais eksponatų kaupimas ir fondų tvarkymas buvo politizuotas aisiais vokiečių okupacinės valdžios reikalavimu daugelyje istorinio profilio muziejų buvo įrengti vadinamieji raudonieji kampeliai.

R, ap. O štai po karo muziejai būdavo aprūpinami Raudonosios armijos fronto vadų, maršalų, karvedžių, pasižymėjusių kovotojų, didvyrių portretais ir nuotraukomis, plakatais su kautynių vaizdais.

Jau karo metais muziejus patyrė nemažų nuostolių, daugiausia dėl spalvotųjų metalų. Muziejininkai pažintys zayn malik priversti atiduoti varpų bokšte buvusią J.

Mikėno skulptūrą Vytauto laikų riteris, prancūzų dovanotą Napoleono laikų patranką, bareljefą Darius ir Girėnas, kunigo Dagilio skulptūrą.

KARO MUZIEJUS 2008 METAIS

Kėsintasi ir į Karo muziejaus varpus bei Laisvės statulą, tačiau šias vertybes pavyko apginti įrodžius, kokią didelę istorinę reikšmę jos turi lietuvių tautos kultūrinėms tradicijoms. Vietoj J. Zikaro Laisvės statulos, skulptoriui P.

Rimšai sutikus, į metalo laužą buvo atiduota jo sukurta skulptūrinė kompozicija Lietuvos mokykla. Artėjant frontui ir Raudonajai armijai grįžtant, muziejaus viršininkas brg.

Nagevičius ieškojo galimybių brangesnius muziejaus eksponatus perkelti į saugesnę vietą, bet šio sumanymo įgyvendinti nespėjo. Tačiau didžiausių nuostolių muziejus patyrė po karo, per pirmuosius antrosios sovietinės okupacijos penkmečius, kai buvo pradėta naikinti muziejines vertybes.

Tam valdžia pasitelkdavo ir pačius muziejininkus. Kai kurie jų, stengdamiesi užsitarnauti palankumą, patys rodė iniciatyvą. Vienas tokių buvo Kauno kariškai istorinio muziejaus direktorius J. Apuokas-Maksimavičius, m. Prašau skubaus nurodymo, ką su jais daryti. Jame Lietuvos valstybės veikėjų, kariuomenės vadų portretai, reti albumai, vinjetės, vėliavos, kitos brangios tautinės relikvijos.

Toks vandališkas direktoriaus atkalumas nustebino net Kultūros švietimo įstaigų komiteto valdininkus, todėl duoti nurodymų šie neskubėjo. Lygiai po metų, m. Apuokas-Maksimavičius siunčia šaulių vėliavų sąrašą su lydraščiu, kurį dėl ciniškos nepagarbos tautos relikvijoms verta pacituoti visą kalba netaisyta : Šios vėliavos, kaip neturinčios istorinės reikšmės bet fašistinio turinio, mes neperduosime į VRM Vidaus reikalų ministerijos S.

Pažintys daisy das erste kurios vėliavos įkainuotos labai brangiai dėl brangaus ir kruopštaus siuvinėjimo. Patys išsiuvinėjimai vaizduoja 14 J. Apuoko-Maksimavičiaus m. Kai kurių vėliavų medžiagą, jei išsiuvinėjimai bus galima nuardyti, panaudosime muziejaus apiforminimui vitrinoms ir kt. Prašome duoti leidimą jas nurašyti iš inventoriaus knygų nes jų laikymas muziejuje yra negalimaspanaudojant medžiagą muziejaus reikalams m.

Apuokas-Maksimavičius į Kultūros švietimo įstaigų komitetą siunčia keturių lapų sąrašą su įvairių Lietuvos organizacijų mažų vėliavėlių-trikampių, Lietuvos kariuomenės pulkų ir Karo mokyklos vėliavų pavadinimais. Kultūros švietimo įstaigų komitetui nedavus konkretaus nurodymo, dalis vėliavų direktoriaus nurodymu buvo panaudotos kaip skudurai. Visus šiuos daiktus direktorius siunčia peržiūrėti ir patvirtinti į VRM archyvą. Jau prieš tai, sausio 26 d. Žukausko laidotuvės,,žuvusių lakūnų albumas, per vinječių su įvairiausiais Lietuvos karininkų gyvenimo momentais, keliasdešimt portretų, tarp jų A.

Gustaičio, A. Voldemaro, J. Tūbelio, J. Šliūpo, J. Vileišio, kitų aukštų Lietuvos karininkų, žymių politikų ir visuomenės veikėjų atvaizdai. Dėl trumparegiško, nemuziejinio vadovo požiūrio į istorines vertybes nurašoma ir į metalo laužą atiduodama dešimt Antrojo pasaulinio karo rusiškų ir vokiškų patrankų. Labai daug brangių muziejinių vertybių išblaškomos ir išdalijamos įvairioms įstaigoms bei organizacijoms, atsiduria Valstybės saugumo, Vidaus reikalų ministerijų archyvuose arba valytojų rankose.

Pokario metais muziejaus direktoriaus nurodymu buvo sunaikintas didingas Apuolės piliakalnio maketas, nes jo vietoje reikėjo įkurti būsimą socialistinės statybos ekspoziciją. Būdinga tai, jog J. Apuokas-Maksimavičius daugelį raštų rašo rusų kalba, o siūlomus naikinti arba nurašyti eksponatus vadina idėjno-reakcionnogo antisovetskovo soderžanija idėjiškai reakcingo antisovietinio turinio.

Negalim gaišti visos dienos! N et Megan nepatenkinta žiuri į mane. Paraudusi nufoto grafuoju. Nespėju patikrinti apšvietimo, pasirinkti tinkamo kam po ir panašiai, tik nuspaudžiu mygtuką ir dingstu nuo scenos. Priėjus pajūrio bulvarą, Olis prisigretina prie manęs. Dabar, kai nusivilko gangsterio Romeo kostium ą, atrodo dar geriau. Jo šviesūs tarsi puošeivos banglentininko plaukai to­ bulai susitaršę, o žydros akys žiba lyg jūra žiem os saulėje. Jei atvirai, tai nesu visiškai tikra, ar man tokie, kaip jis, patin ka - gal kiek per tobulas berniukų grupės ir atleto derinys, tačiau taip neįprasta, kad m okyklos gražuolis skiria m an visą savo dėm esį, jo g susidroviu.

V idinis m ano balsas bem at pabaigia jo sakinį: K ą mėgsti veikt laisvalaikiu? Kodėl a i anksčiau tavęs kaip reikiant pažintys dnr programa bėjau? Ar nenorėtum su manim kur nors nueit? T ik noriu pažiū ­ rėt, ar gerai atrodau. T aip, gerai. G erai, kad tai tik du o b elė, ir aš neprasmengu ar šiaip, bet užkliuvusi vos nepargriūnu, atro­ dau taip žaviai ir rafinuotai, kaip koks šeštadienio nakties gir­ tuoklis.

Tai vienas dalykas, dėl ko mane nervina gim tasis Brai­ tonas. Regis, pažintys daisy das erste pilna duobių, j kurias būtinai turiu įkristi! Bet pavyksta užmaskuoti ir, laimei, Olis, regis, nepastebi. Pastebiu, kaip Megan kilsteli antakius, ir iškart pasijuntu taip, lyg bū ­ čiau kažką blogo padariusi.

M egan puikiai m oka priversti mane taip jaustis. Jos mane visada kažkaip nuramina. Po valandėlės atsi­ suku į stalą. Laimei, Megan dabar įnikusi į savo telefoną. Mano pirštai ima judėti, kai į galvą šauna tinklaraščio įrašo įkvėpimas. Kartais atrodo, kad mokykla yra viena didelė pjesė, kur visą laiką visi privalom vaidinti iš anksto nustatytus vaid­ menis.

Mūsų gyvenimiškoj pjesėj O lis turėtų sėdėti ne prie manęs, o prie Megan. Tiesą sakant, jie nesusitikinėja ar šiaip, bet aiškiai priklauso tai pačiai socialinei pakopai. Ir M egan niekad neįkrenta į duobes. Ji tarytum slysta per gyvenim ą su savo blizgančiais kaštoniniais plaukais ir nepatenkinta veido mina. Dvynukės nepastebimai atsisėda šalia M egan. Jų var­ dai - Kira ir Amara.

Šekspyro pjesėj jų personažai nekalba, Megan ir gyvenime su jom is elgiasi panašiai - kaip pagrindinį jos vaidmenį papildančiomis statistėmis.

Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais interneteišleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn. Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. T iem s, kurie nesvarbu kada - ar aisiais, ar vakar - ėmė prenumeruoti mano kanalą, žiūrėti vaizdo įrašus ir skaityti tinklaraštį.

Visi užsisakom kokteilių, išskyrus Megan, ji paprašo mine­ ralinio vandens, tada O lis atsisuka į mane. Ak, taip, - pasiraususi krepšy išimu fotoaparatą ir im u spaudyti nuotraukas. Suradusi Olio, paduodu. Sulaikiusi kvapą laukiu, ką pasakys.

Visa įsitem piu. Šiaip aš mielai dalinuosi - broliui Tom ui duodu net pusę advento kalendoriaus saldainių, tačiau fotoaparatas kas kita. Aš jį be galo branginu. Tai tarsi mano amuletas. M ano. A trodo, kad aš su ūsais!

Zoe Sugg - Girl Online Interneto Mergaite 2014 LT PDF

M egan dėbteli į m ane ir paėmusi fotoaparatą ima spaudyt m ygtukus. Per staigiai griebiu fotoaparatą ir už dirželio užkim ba vie nas dirbtinis jos nagas. T u nulaužei m an nagą! M intyse jai atšaunu: O kuo a i kalta, p a ti liepei taip nufot kint, nes tau an t nosies spuogas. Tačiau nutyliu. Jis susijuokia ir M egan dar rūsčiau dėbteli į m ane, p aju n tukaip suspaudžia gerklę. Bandau nuryti, bet neišeina. P asijuntu įstrigusi prie stalo. K ad tik vėl neprasidėtų, m eldžiu tylom is.

Bet prasideda. Staiga pasidaro siaubingai karšta ir aš vos pra kvėpuoju. Atrodo, kad ant sienos kabančių kino žvaigždžių nuotraukos spokso į mane.

Iš muzikinio aparato skam banti muzika staiga pasidaro per garsi. Raudonos kėdės per ryškios. K ad ir ką daryčiau, regis, nebekontroliuoju savo kūno. D elnai atvėsta ir sudrėksta, o širdis ima smarkiai tuksėti.

  1. Lions ir kačiukų pažinčių svetainė
  2. Zoe Sugg - Girl Online Interneto Mergaite LT PDF | PDF

T ik jo šūktelėjimas atrodo nebe linksmas, o grėsmingas. Iš piniginės išėmusi porą svarų padedu ant stalo vildam asi, kad jie nepastebės drebančių pirštų. Ką tik prisiminiau, turiu padėti m am ai. Einu namo. Olis pažvelgia į mane ir vieną sekundėlę atrodo išties nu­ sivylęs. Megan dėbteli į jį iš kitos stalo pusės. Tuojau pat reikia iš čia dingti. Jeigu jie vis neišleis manęs, tikrai nualpsiu.

Iš paskutiniųjų susilaikau neužrikusi ant Olio, kad praleistų. Viena dvynukė, nebežinau kuri, paklausia, ar gerai jau­ čiuosi, bet nieko jai neatsakau. Kažkaip išlekiu iš restorano ir išeinu j pajūrio bulvarą.

Girdžiu, kaip suklykia žuvėdra, o paskui pasigirsta isteriškas juokas. Link manęs eina solia­ riume įdegusių ir ant aukštakulnių svyrinėjančių moterų gru­ pelė.

Be garso sudejuoju. Dar vienas dalykas, kurio ne­ kenčiu gyvendama Braitone: kiekvieną penktadienį užplūs­ tančių bernvakarių ir mergvakarių. Perbėgu kelią ir nusilei­ džiu į paplūdimį. Pučia žvarbus ir gaivus vėjas, man kaip tik šito reikia. Stoviu ant šlapių nugludintų akmenukų ir žvelgiu į jūrą laukdama, kol bangų mūša įkalbės smarkiai plakančią širdį nurimti. A n tra s s k y r i u s Daugeliui namo parėjusių mergaičių ir pam ačiusių an t laiptų su vestuvine suknele pozuojančią mamą būtų žiauriai keista.

Man tai įprasta. Vestuvinė suknelė dramblio kaulo spalvos su p aau k š­ tintu liemeniu, o kaklą puošia nėriniuotų gėlių apykaklė.

Labai graži, tačiau vis dar jaučiuosi tokia sukrėsta, todėl tik linkteliu. Kaip visada, ji kvepia rožių ir pačiulių aliejumi. Juk tai gėlių vaikų suknelė? Šita suknelė ne tik miela, o N usišypsojęs man kilsteli antakius. Aš irgi kilsteliu. Gal iš išvaizdos aš panaši į m am ą, bet savo būdu esu daug panašesnė į tėtį - kur kas žemiškesnė! Jis nusišypso. M am a pradėjo šį verslą, atsisakiusi aktorės karjeros, kai susilaukė m ano brolio Tom o, o paskui manęs.

Ją dom ina keistuoliškos temos. Be to, labai m ėgsta m atuotis visas parduotuvėje esančias vestuvines sukneles - turbūt pasiilgsta kostium ų, kuriuos vilkėdavo vai­ dindam a. Mano laimė! Užlipusi į antrą aukštą praeinu tėvų m iegam ąjį.

Priėjusi Tomo kambarį išgirstu dunksintį pažintys daisy das erste ritm ą.