Peake ir Lutsky taip pat patvirtino, kad jeigu nagrinėjame elgesį, žmonių rūšiavimas pagal pastovumo tipus turi mažai numato­ mosios galios. Šiuo požiūriu psichologinė teorija, siekianti numatyti veiksmus, remiantis bruožais, turi pasitenkinti kukliu tikslu numatyti tik kai kuriuos veiksmus ir tik tų pačių žmonių su sąlyga, kad galima iš anksto numatyti, kas ir kurioje elgesio srityje bus pastovu.

Jas galų gale išstumia geresnė teorija, o ne daug jėgų atimanti falsifikacija. Psichologiniai požiūriai, elgesį priskiriantys neįsisąmonintų impulsų veikimui, įžvalgą ar savimonę laiko būtina, siekiant ilgalaikių elgesio po­ kyčių. Apibūdinant žmonių impulsus, kurie gali įvairiai pasireikšti, jiems ką nors sakant ar darant, grindžiamieji elgesio determinantai pamažu tampa suprantami.

Kai šie impulsai įsisąmoninami, jie turbūt nustoja veikti kaip skatintojai arba lengviau pasiduoda sąmoningai kontrolei. Vis dėlto jeigu naudojamasi žodinėmis ataskaitomis, o ne tiesioginiais žmonių funkcionavimo ma­ tavimais, tai net kontrolinės grupės tiriamieji, kuriems nebuvo suteikta terapinė pagalba, atrodo tarsi jiems būtų gerokai pagerėję. Visiškai nestebina, kad vidines įžvalgas nedažnai lydi elgesio poky­ čiai. Lengviau pakeisti žmonių įsitikinimus apie jų elgesio priežastis nei elgesį.

Pavyzdžiui, alkoholikus galima daug lengviau įtikinti, kad jie geria dėl įsitvirtinusios oralinės priklausomybės, nei prikalbinti nustoti gerti.

Be to, daugelis įžvalgų atsiranda savaime. Kaip greta kitų paste­ bėjo Marmorkiekvienas psichodinaminis požiūris naudojasi sava vidinių priežasčių grupe ir prioritetiniu įžvalgos būdu. Tariamus determinantus save įtvirtinančio interviu metu gali lengvai patvirtin­ ti terapeutas, kuris įtaigiai interpretuoja ir reaguoja palankiai, kai tik kliento pasakojimas atitinka terapeuto įsitikinimus Murray, ; Truax, Tokiu būdu skirtingų teorinių orientacijų šalininkai dar­ be kartotinai atranda pačių pasirinktus skatinamuosius veiksnius, ta­ čiau retai randa įrodymų konkuruojančių požiūrių gynėjų skatinamie­ siems veiksniams.

Panašiai iš terapeuto koncepcinės orientacijos gali­ ma spręsti, ar klientai atras, ar ne neįsisąmonintąją psichiką ir kas joje bus. Freudiškasis nesąmoningumas skiriasi nuo jungiškojo. Daugelis teorijų jo net nepostuluoja, tačiau, nesikreipdamos į neįsisąmonintą vidinį gyvenimą, sėkmingai numato ir sukelia psichologinį pokytį. Atrodo, kad grindžiamųjų motyvų įžvalgos siekis veikiau yra įsiti­ kinimo virsmas nei vidinio atradimo procesas.

Vadinasi, įžvalgos tipus ir neįsisąmonintus skatinamuosius veiksnius, kuriuos žmonės linkę rasti savyje psichodinaminės analizės metu, galima geriau numatyti iš terapeuto koncepcinės įsitikinimų sistemos nei iš klientų faktiško­ jo psichologinio statuso. Klausimai apie įsitikinimų virsmą savimonės vardan tiktų ir kitiems teoriniams požiūriams, jeigu šie taip pat dau­ giausia mokytų žmones aiškinti savo veiksmus teorijos kalba, tačiau nesugebėtų palengvinti elgesio sunkumų, dėl kurių buvo kreiptasi pa­ galbos.

Dėl šios priežasties nepriklausomai pažintys svetainėje treniruoklių salė to, kokios taikomos kitos priemonės, psichologijos metodai turėtų būti įvertinti pagal jų veikmę keičiant faktiškąjį psichosocialinį funkcionavimą.

Vėliau bus apžvelgti įrodymai, at­ skleidžiantys, kad veiksnių, kurie daro įtaką elgesiui, ir jo sukeliamų padarinių įsisąmoninimas labai veikia emocines reakcijas ir elgesį. Šie sąmoningi elgesio determinantai yra lengvai įrodomi ir gali būti em­ piriškai patikrinami. Žmonėms naudingiau keisti ir plėtoti savo sąmo­ ningą kognityvų funkcionavimą nei ieškoti neįsisąmoninto psichinio gyvenimo. Iš tikrųjų pati neįsisąmonintos minties idėja yra priešta­ ringa.

Mintis nurodo mintijimo, refleksijos, įsivaizdavimo ir kitas są­ moningai atliekamas suvokiamąsias veiklas. Minties pavertimas neįsi­ sąmoninta panaikina jos įprastinę reikšmę. Žinoma, žmonės, nuolat taikydami kognityvias operacijas, paverčia jas rutiniškomis, kol ima atlikti esant visai žemam sąmoningumui. Žmonės dažnai reaguoja įsi­ tvirtinusiais mąstymo būdais ir įprastais elgesio neapmąstant būdais. Vis dėlto minties ir veiksmo rutiniškumą derėtų skirti nuo neįsisąmo­ ninto psichinio gyvenimo, kuris sustyguoja elgesį.

Ji teigia, kad žmogaus veiksmus valdo bruožai, kurie apibūdinami kaip plačios pa­ stovios dispozicijos elgtis vienaip ar kitaip.

Bruožų teoretikams rūpi ne tik išsiaiškinti, kaip dispozicijos sukelia elgesį, motyvuoja ir jį nu­ kreipia, bet ir įvertinti asmenybės bruožus ir patikrinti jų numatymo naudingumą. Jeigu elgesys iš esmės yra dispozicijos padarinys, tuomet veiksmai turėtų būti ganėtinai pastovūs visose situacijose ir nekisti bė­ gant laikui.

Pagrindiniai prieštaravimai sukasi tiek apie šią pamatinę prielaidą, tiek apie nesutarimus dėl pirminių asmenybės bruožų skai­ čiaus ir rūšies. Bruožų mat avi mų numatymo nauda Iki šiol paskelbta daugybė tyrimų, ron zimmerman pažintys cher, kad asmenybės bruožų matavimai paprastai silpnai koreliuoja su socialiniu elgesiu skirtin­ gose situacijose Mischel, ; Peterson, ; Vernon, Kai reikšmingas ryšys patvirtinamas, tokia matavimų nauda paaiškina apie 10 proc.

Praeities elgesys numato ateities elgesį pana­ šiose situacijose gana sėkmingai, tačiau elgsena kinta situacijose, kurios skiriasi savybėmis, darančiomis įtaką tam tikros elgesio formos funkci­ nei vertei. Taigi, pavyzdžiui, agresyvaus bruožo matavimas mažai tepa­ deda numatant, ar žmogus elgsis agresyviai nepanašiose situacijose.

Požiūris, kad bruožai reguliuoja elgesį, turi daug šalininkų, nepai­ sant svarbių priešingų įrodymų. Aiškindamas tvirtą tikėjimą apiben­ drintose dispozicijose, Mischel nustatė daug veiksnių, kurie gali skatinti žmones matyti vienodą elgesį ten, kur jo nėra.

Fizinės išvaiz­ dos, kalbos ron zimmerman pažintys cher ekspresyvaus elgesio vienodumas gali sudaryti pastovumo įspūdį, nors asmens veiksmai ir kinta. Kasdieniame gyvenime žmonės dažnai kartotinai stebimi veikiau tik tam tikroje aplinkoje, tokioje kaip darbas, socialinė veikla arba namai, o ne visose šiose skirtingose vieto­ se, kur jie gali elgtis labai įvairiai.

Kai stebintieji apie kitus sprendžia, remdamiesi tik viena transakcija, jie linkę sieti elgesį su asmeninėmis dispozicijomis. Priešingai, veikėjai, kurie gerai žino, kad elgesį keičia atliepdami į kin­ tamus reikalavimus, labiau linkę vertinti savo veiksmus kaip kintamus priklausomai nuo aplinkybių ir ribojimų. Kliovimasis žodiniais aikštaus elgesio matavimais gali būti toles­ nis dirbtinio apibendrinimo šaltinis. Tyrinėjant bruožų tarpsituacinio numatymo ryšį žmonių dažnai prašoma įvertinti jiems būdingą elgesį niekuo neišsiskiriančioje, o ne savitoje aplinkoje.

Vadinasi, nepastovių atsakymų galima vengti ar jų nepaisyti, stengiantis išgauti tipiškumą iš įvairovės. Elgesio suvokiniai, žinoma, yra itin paveikti išankstinių nuomonių apie save ir kitus.

ron zimmerman pažintys cher

Veiksmai paprastai atrenkamai pastebimi, i6 I. Dėl atrenkamojo kognityvaus apdorojimo atsiranda žmonių savojo elge­ sio vertinimų pastovumas, nors iš tikrųjų elgesys gali gerokai keistis. Taigi elgesys atrodo pastovesnis iš žodinių ataskaitų, kuriomis labai pasikliauja bruožų teoretikai, o ne vertinant jį tiesiogiai. Metodol oginių sprendimų paieška Pastangos paneigti bruožus ir jų priežastinio nepriklausomumo dispo­ zicijas neliko neginčijamos.

Šių teorijų šalininkai pažintys intymumo patarimai, kad atrodantis skirtingas išoriškas elgesys gali būti to paties grindžiančio motyvo raiš­ ka. Sis argumentas nebuvo itin įtikinamas, kadangi nebuvo pateikta patikimų elgesį identifikuojančių kriterijų, nusakančių, kur pasireiškia tam tikras esminis motyvas, o kur ne. Siūlomi metodologiniai taisymai, kaip ir kritika, yra kelių formų.

Žmonių klasifikavimas ir bruožų matmenų individualizavimas. Berno ir Alleno požiūriu, kai kurių žmonių elgesys yra ganėtinai nuo­ seklus, tačiau tarpsituacinio bendrumo įrodymai tampa neaiškūs, kai pastovių ir permainingų respondentų duomenys yra jungiami ir veikiau tyrinėtojai, o ne respondentai pasirenka, kurie bruožai tinkami ir kokie elgesio tipai juos atitinka. Šiuo požiūriu psichologinė teorija, siekianti numatyti veiksmus, remiantis bruožais, turi pasitenkinti kukliu tikslu numatyti tik kai kuriuos veiksmus ir tik tų pačių žmonių su sąlyga, kad galima iš anksto numatyti, kas ir kurioje elgesio srityje bus pastovu.

Bem ir Allen, tirdami bruožus, remiasi žmonių sprendimais apie save kaip apie pastovius arba nepastovius. Siekiant parodyti, kad žmonių pačių nusakytas pastovumas padeda numatyti vienodumą, buvo vertinamas studentų draugiškas ir sąžiningas elgesys, kurį užpildydami klausimyną su daug įvairių situacijų vertino tėvai, bendraamžiai ir jie patys. Abiejų bruožų įvertinimai buvo sumuojami kiekvienam vertintojui atskirai kie­ kvienoje pateiktoje situacijoje, o paskui buvo skaičiuojamas vertintojų Bruožų teorija 17 sutapimo laipsnis.

Studentai, kurie save laikė nuosekliais, kitų buvo ver­ tinami panašiau negu tie, kurie savo elgesį vertino kaip itin kintamą. Žodinių ataskaitų apie elgesį vidurkių skirtingomis situacijomis koreliacija nedaug tepadeda atsakyti į esminį klausimą, ar bruožų ma­ tavimai numato, kaip žmonės išties elgsis skirtingomis sąlygomis. Re­ zultatų suma skirtingomis situacijomis gali rodyti aukštą, vidutinį ir žemą elgesio kintamumą. Tikrinant elgesio bendrumą, reikia tiesiogiai matuoti, kaip keičiasi individų elgesys skirtingomis aplinkybėmis, o ne kaip vidutiniškai jie skiriasi nuo kitų arba kiek vertintojai sutarė tarpusavyje dėl bendrų įspūdžių apie atrinktus tyrimui individus.

Tais keliais elgesio atvejais, kuriuos Bem ir Allen iš tikrųjų matavo, sau pri­ skiriamas nekintamumas buvo nustatytas tik šnekumo, bet ne sąži­ ningų veiksmų atžvilgiu, taip atskleidžiant elgesio pastovumo numaty­ mo nepastovumą. Atlikę dar išsamesnį tyrimą, nagrinėjantį skirtingus pačių tiriamųjų išsakyto pastovumo ir daugelio asmenybės dimensijų matavimus, Chaplin ir Goldberg nustatė, kad pačių nusakytas pastovumas visais atžvilgiais numatymu nepasižymi.

Nesutampa ne tik skirtingi pastovumo rodikliai, bet, kad ir kaip matuojama, pačių nu­ sakyti pastovūs elgesio tipai nepasireiškia nuosekliau nei kintami bet kokios asmenybės dimensijos tipai.

Peake ir Lutsky taip pat patvirtino, kad jeigu nagrinėjame elgesį, žmonių rūšiavimas pagal pastovumo tipus turi mažai numato­ mosios galios. Kiti labiau pritaria bendram žmonių, save laikančių ne­ sikeičiančiais, o ne tų, kurie apibūdina save kaip nepastovius, įspūdžiui, tačiau abi grupės pagal faktiškąjį bruožų elgesį skirtingose situacijose nepasižymi vienodumu.

Skirtingi socialiniai įspūdžiai greičiausiai su­ sidaro dėl to, kad kiti dažnai negali stebėti, kaip jų vertinamieji elgiasi įvairioje aplinkoje, o turi arba spėti, kaip šie pasielgs, arba pasikliauti tuo, kas jiems sakoma.

Savęs kaip labai pastovaus žmogaus pristatymas gali sudaryti socialinį pastovumo įspūdį, tačiau tai nepagerina bruožų įvertinimais paremto numatymo. Šio klaidingo įspūdžio apie elgesio bendrumą šaltinis pats tapo ty­ rimų objektu. Mischel ir Peake nustatė, kad žmonių suvokiniai i8 I. Taigi žmonės neteisingai vertina tarpsituacinį elgesio ben­ drumą, remdamiesi laikinu pastovumu panašiose situacijose. Stebin­ tieji, turintys ribotos informacijos apie tai, kaip kiti elgiasi skirtingose situacijose, bus ypač linkę panašų elgesį toje pačioje aplinkoje laikui bėgant neteisingai palaikyti panašiu į elgesį skirtingose aplinkose.

Jeigu akys nepastebi plataus transakcinių situacijų spektro, tai tokių stebin­ čiųjų akims elgesys atrodys pastovus. Situacinio elgesio bendrumo tyrimai daug dėmesio skiria tam, ko­ kios bruožų elgesio raiškos turi būti įvertintos, tačiau mažai nagrinėja aplinkos rūšis, kurias dera parinkti. Galbūt nelabai stebina tai, pažinčių kambarys internete požiūriai, prisieinantys elgesį bruožams, nepaiso socialinės aplinkos ypatumų.

Informatyviausia tarpsituacinio bendrumo tyrimo metodika būtų užrašyti, kiek žmonių elgesys skiriasi situacijose, kurios gerokai skiriasi funkcine tose aplinkose tyrinėjamo elgesio verte. Tyrimui pa­ rinktos situacijos turėtų būti suskirstytos ir atrinktos pagal skatulius ir sankcijas, paprastai taikomas už tam tikrą elgesį, o ne tiesiog parenka­ mos atsitiktinai.

Tokie tyrimai neabejotinai atskleistų, kad visi žmonės dažniausiai elgiasi nevienodai, o yra linkę išreikšti tam tikrą elgesio formą, kai tai daryti paranku, o ne kai nenaudinga arba atneša nuos­ tolingų rezultatų. Tinkamai įvertinti elgesio situacinį pastovumą arba nepastovumą galima tik įtraukus daugybę aplinkos dispozicijų.

Psichologinių žinių anastasija internete yra ron zimmerman pažintys cher, tyrinėjant elgesio kintamu­ mo šaltinius, o ne ieškant žmonių, besielgiančių nekintamai nepriklau­ somai nuo aplinkybių, potipių.

Teorija būtų klaidinga ir nevisapusiška, jeigu skatintų žmones pasirinkti, kurie jų veiksmai yra numatomi, tačiau vertintų asmenis kaip nenuspėjamus funkcionavimo srityse, kuriose jie smarkiai keičia savo veiksmus, kad šie atitiktų kintamas aplinkybes.

Tai, kad agresyvūs jaunuoliai priekabiauja prie nuolankesnių bendraamžių, o su griežtesniais bendraamžiais elgiasi palankiai, nereiškia, kad skirtinga elgsena rodo jų nenuspėjamumą. Siekiant numatymo žinių pažangos, reikia atlikti tyrimą, kuris siste­ mingai keistų veiksnius, turinčius įtakos elgesio kintamumui, ir skaičiuo­ tų elgesio natūralioje aplinkoje koreliacijas.

Nekintamai besielgiančių asmenų skaičius kištų priklausomai nuo pasirinkto tyrimui elgesio tokiu lygmeniu, kuriuo atrinktos situacijos skiriasi pagal tikėtinas pasekmes elgsenai, pagal tai, kiek kintamumas toleruojamas remiantis pastovumo kriterijumi ir ar matuojamos žodinės elgesio ataskaitos, ar pats elgesys. Elgesys, kuris yra labai funkcionalus skirtingomis aplinkybėmis, pavyz­ džiui, sumanus veikimas, būtų pastovesnis nei elgesys, turintis skirtingus padarinius nevienodomis aplinkybėmis.

Net ir visuotinai priimtino elgesio, pavyzdžiui, draugiškumo, atveju pastoviai besielgiančių respondentų skaičius suma­ žės, tiesiog įtraukus keletą situacijų, kuriose draugiškumas nebūdingas, pavyzdžiui, kai individai yra išnaudojami arba diskriminuojami. Tik tie, kuriems pernelyg trūksta įžvalgumo, arba ron zimmerman pažintys cher silpną tikrovės potyrį išliks nepajudinamai prielankūs.

Šablonų arba profilių derinimas. Antroji metodologinė pastanga pa­ didinti bruožų matavimų numatomumą, kurią pasiūlė Bem ir Fundermėgina atkurti aplinkos ypatybių nepaisymą. Jie atkreipė dė­ mesį, kad daugelis panašiai atrodančių situacijų iš tiesų funkcionaliai yra nevienodos, kadangi reikalauja skirtingų asmeninių savybių sėkmei.

Vadinasi, nereikia tikėtis elgsenos bendrumo funkcionaliai skirtingose situacijose. Gali būti, jog įmanu padidinti bruožų matavimų numa­ tomąją galią, nustačius, ar tiksliai asmeninės savybės atitinka idealų asmenybės tipą elgesiui, kurio reikalauja nagrinėjama aplinka. Asmenys ron zimmerman pažintys cher save greitasis pažintys london ontario asmens tipą, kuris parinktą elgesį tam tikroje situacijoje atliktų geriausiai.

Mažėja susidomėjimas pataisytos teorijos, ku­ rią geriausiu atveju galima pritaikyti tik nedaugeliui situacijų, galutinės tiesos ar klaidingumo ieškojimu. Todėl silpnos teorijos falsifikacijos patikrinimus atlaiko lengviau nei naudingumo patikrinimus.

Jas galų gale išstumia geresnė teorija, o ne daug jėgų atimanti falsifikacija. Psichologiniai požiūriai, elgesį priskiriantys neįsisąmonintų impulsų veikimui, įžvalgą ar savimonę laiko būtina, siekiant ilgalaikių elgesio po­ kyčių.

Apibūdinant žmonių impulsus, kurie gali įvairiai pasireikšti, jiems ką nors sakant ar darant, grindžiamieji elgesio determinantai pamažu tampa suprantami.

Albert Bandura Socialiniai Minties Ir Veiksmo Pagrindai Socialinė Kognityvi Teorija

Kai šie impulsai įsisąmoninami, jie turbūt nustoja veikti kaip skatintojai arba lengviau pasiduoda sąmoningai kontrolei. Vis dėlto jeigu naudojamasi žodinėmis ataskaitomis, o ne tiesioginiais žmonių funkcionavimo ma­ tavimais, tai net kontrolinės grupės tiriamieji, kuriems nebuvo suteikta terapinė pagalba, atrodo tarsi jiems būtų gerokai pagerėję. Visiškai nestebina, kad vidines įžvalgas nedažnai lydi elgesio poky­ čiai.

Lengviau pakeisti žmonių įsitikinimus apie jų elgesio priežastis nei elgesį. Pavyzdžiui, alkoholikus galima daug lengviau įtikinti, kad jie geria dėl įsitvirtinusios oralinės priklausomybės, nei prikalbinti nustoti gerti. Be to, daugelis įžvalgų atsiranda savaime. Kaip greta kitų paste­ bėjo Marmorkiekvienas psichodinaminis požiūris naudojasi sava vidinių priežasčių grupe ir prioritetiniu įžvalgos būdu.

Tariamus determinantus save įtvirtinančio interviu metu gali lengvai patvirtin­ ti terapeutas, kuris įtaigiai interpretuoja ir reaguoja palankiai, kai tik kliento pasakojimas atitinka terapeuto įsitikinimus Murray, ; Truax, Tokiu būdu skirtingų teorinių orientacijų šalininkai dar­ be kartotinai atranda pačių pasirinktus skatinamuosius veiksnius, ta­ čiau retai ron zimmerman pažintys cher įrodymų konkuruojančių požiūrių gynėjų skatinamie­ siems veiksniams.

Panašiai iš terapeuto koncepcinės orientacijos gali­ ma spręsti, ar klientai atras, ar ne neįsisąmonintąją psichiką ir kas joje bus. Freudiškasis nesąmoningumas skiriasi nuo jungiškojo. Daugelis teorijų jo net nepostuluoja, tačiau, nesikreipdamos į neįsisąmonintą vidinį gyvenimą, sėkmingai numato ir sukelia psichologinį pokytį.

ron zimmerman pažintys cher

Atrodo, kad grindžiamųjų motyvų įžvalgos siekis veikiau yra įsiti­ kinimo virsmas nei vidinio atradimo procesas. Vadinasi, įžvalgos tipus ir neįsisąmonintus skatinamuosius veiksnius, kuriuos žmonės linkę rasti savyje psichodinaminės analizės metu, galima geriau numatyti iš terapeuto koncepcinės įsitikinimų sistemos nei iš klientų faktiško­ jo psichologinio statuso.

Klausimai apie įsitikinimų virsmą savimonės vardan tiktų ir kitiems teoriniams požiūriams, jeigu šie taip pat dau­ giausia mokytų žmones aiškinti savo veiksmus teorijos kalba, tačiau nesugebėtų palengvinti elgesio sunkumų, dėl kurių buvo kreiptasi pa­ galbos.

Dėl šios priežasties nepriklausomai nuo to, kokios taikomos kitos priemonės, psichologijos metodai turėtų būti įvertinti pagal jų veikmę keičiant faktiškąjį psichosocialinį funkcionavimą. Vėliau bus apžvelgti įrodymai, at­ skleidžiantys, kad veiksnių, kurie daro įtaką elgesiui, ir jo sukeliamų padarinių įsisąmoninimas labai veikia emocines reakcijas ir elgesį.

Šie sąmoningi elgesio determinantai yra lengvai įrodomi ir gali būti em­ piriškai patikrinami.

Sulig metais žmogaus elgesiui aiškinti buvo pasiūlyta daug teorijų. Jose nagrinėjamas pamatines žmogaus prigimties sampratas ir postuluo­ jamus priežastingumo procesus dera kruopščiai patikrinti dėl keleto priežasčių. Nuo to, kuo teoretikai laiko žmones, priklauso tai, kuriuos žmogaus funkcionavimo determinantus ir mechanizmus jie tyrinėja nuodugniausiai, o kuriuos palieka netirtus.

Žmonėms naudingiau keisti ir plėtoti savo sąmo­ ningą kognityvų funkcionavimą nei ieškoti neįsisąmoninto psichinio gyvenimo. Iš tikrųjų pati neįsisąmonintos minties idėja yra priešta­ ringa.

Mintis nurodo mintijimo, refleksijos, įsivaizdavimo ir kitas są­ moningai atliekamas suvokiamąsias veiklas. Minties pavertimas neįsi­ sąmoninta panaikina jos įprastinę reikšmę. Žinoma, žmonės, nuolat taikydami kognityvias operacijas, paverčia jas rutiniškomis, kol ima atlikti esant visai žemam sąmoningumui. Žmonės dažnai reaguoja įsi­ tvirtinusiais mąstymo būdais ir įprastais elgesio neapmąstant būdais.

Vis dėlto minties ir veiksmo rutiniškumą derėtų skirti nuo neįsisąmo­ ninto psichinio gyvenimo, kuris sustyguoja elgesį. Ji teigia, kad žmogaus veiksmus valdo bruožai, kurie apibūdinami kaip plačios pa­ stovios dispozicijos elgtis vienaip ar kitaip. Bruožų teoretikams rūpi ne tik išsiaiškinti, kaip dispozicijos sukelia elgesį, motyvuoja ir jį nu­ kreipia, bet ir įvertinti asmenybės bruožus ir patikrinti jų numatymo naudingumą.

Jeigu elgesys iš esmės yra dispozicijos padarinys, tuomet veiksmai turėtų būti ganėtinai pastovūs visose situacijose ir nekisti bė­ gant laikui. Pagrindiniai prieštaravimai sukasi tiek apie šią pamatinę prielaidą, tiek apie nesutarimus dėl pirminių asmenybės bruožų skai­ čiaus ir rūšies. Bruožų mat avi mų numatymo nauda Iki šiol paskelbta daugybė tyrimų, rodančių, kad asmenybės bruožų matavimai paprastai silpnai koreliuoja su socialiniu elgesiu skirtin­ gose situacijose Mischel, ; Peterson, ; Vernon, Kai reikšmingas ryšys patvirtinamas, tokia ron zimmerman pažintys cher nauda paaiškina apie 10 proc.

Praeities elgesys numato ateities elgesį pana­ šiose situacijose gana sėkmingai, tačiau elgsena kinta situacijose, kurios skiriasi savybėmis, darančiomis įtaką tam tikros elgesio formos funkci­ nei vertei. Taigi, pavyzdžiui, agresyvaus bruožo matavimas mažai tepa­ deda numatant, ar žmogus elgsis agresyviai nepanašiose situacijose.

Lietuva - Nacionalinė dailės galerija

Požiūris, kad bruožai reguliuoja elgesį, turi daug šalininkų, nepai­ sant svarbių priešingų įrodymų. Aiškindamas tvirtą tikėjimą apiben­ drintose dispozicijose, Mischel nustatė daug veiksnių, kurie gali skatinti žmones matyti vienodą elgesį ten, kur jo nėra.

Fizinės išvaiz­ dos, kalbos ir ekspresyvaus elgesio vienodumas gali sudaryti pastovumo įspūdį, nors asmens veiksmai ir kinta. Kasdieniame gyvenime žmonės dažnai kartotinai stebimi veikiau tik tam tikroje aplinkoje, tokioje kaip darbas, socialinė veikla arba namai, o ne visose šiose skirtingose vieto­ se, kur jie gali elgtis labai įvairiai. Kai stebintieji apie kitus sprendžia, remdamiesi tik viena transakcija, jie linkę sieti elgesį su asmeninėmis dispozicijomis.

ron zimmerman pažintys cher

Priešingai, veikėjai, kurie gerai žino, kad elgesį keičia atliepdami į kin­ tamus reikalavimus, labiau linkę vertinti savo veiksmus kaip kintamus priklausomai nuo aplinkybių ir ribojimų. Kliovimasis žodiniais aikštaus elgesio matavimais gali būti toles­ nis dirbtinio apibendrinimo šaltinis. Tyrinėjant bruožų tarpsituacinio numatymo ryšį žmonių dažnai prašoma įvertinti jiems būdingą elgesį niekuo neišsiskiriančioje, o ne savitoje aplinkoje.

  • Albert Bandura Socialiniai Minties Ir Veiksmo Pagrindai Socialinė Kognityvi Teorija | PDF
  • Моментально прозрев и прижав руку ко рту, она вскрикнула: - Главный банк данных.
  • m. - Unijapedija
  • Халохот поднимался вверх с пистолетом в руке, прижимаясь вплотную к стене на тот случай, если Беккер попытается напасть на него сверху.
  • Dalykų kuriuos reikia žinoti prieš pažintys žurnalistas
  • Tiesiai į pažinčių svetainėje taško

Vadinasi, nepastovių atsakymų galima vengti ar jų nepaisyti, stengiantis išgauti tipiškumą iš įvairovės. Elgesio suvokiniai, žinoma, yra itin paveikti išankstinių nuomonių apie save ir kitus. Veiksmai paprastai atrenkamai pastebimi, i6 I. Dėl atrenkamojo kognityvaus apdorojimo atsiranda žmonių savojo elge­ sio vertinimų pastovumas, nors iš tikrųjų elgesys gali gerokai keistis.

Taigi elgesys atrodo pastovesnis iš žodinių ataskaitų, amžius pažintys metodai labai pasikliauja bruožų teoretikai, o ne vertinant jį tiesiogiai. Metodol oginių sprendimų paieška Pastangos paneigti bruožus ir jų priežastinio nepriklausomumo dispo­ zicijas neliko neginčijamos. Šių teorijų šalininkai teigia, kad atrodantis skirtingas išoriškas elgesys gali būti to paties grindžiančio motyvo raiš­ ka.

Sis argumentas nebuvo itin įtikinamas, kadangi nebuvo pateikta patikimų elgesį identifikuojančių kriterijų, nusakančių, kur pasireiškia tam tikras esminis motyvas, o kur ne.

Siūlomi metodologiniai taisymai, kaip ir kritika, yra kelių formų. Žmonių klasifikavimas ir bruožų matmenų individualizavimas. Berno ir Alleno požiūriu, kai kurių žmonių elgesys yra ganėtinai nuo­ seklus, tačiau tarpsituacinio bendrumo įrodymai tampa neaiškūs, kai pastovių ir permainingų respondentų duomenys yra jungiami ir veikiau tyrinėtojai, o ne respondentai pasirenka, kurie bruožai tinkami ir kokie elgesio tipai juos atitinka.

Šiuo požiūriu psichologinė teorija, siekianti numatyti veiksmus, remiantis bruožais, turi pasitenkinti kukliu tikslu numatyti tik kai kuriuos veiksmus ir tik tų pačių žmonių su sąlyga, kad galima iš anksto numatyti, kas ir kurioje elgesio srityje bus pastovu. Bem ir Allen, tirdami bruožus, remiasi žmonių sprendimais apie save kaip apie pastovius arba nepastovius. Siekiant parodyti, kad žmonių pačių nusakytas pastovumas padeda numatyti vienodumą, buvo vertinamas studentų draugiškas ir sąžiningas elgesys, kurį užpildydami klausimyną su daug įvairių situacijų ron zimmerman pažintys cher tėvai, bendraamžiai ir jie patys.

Albert Bandura Socialiniai Minties Ir Veiksmo Pagrindai Socialinė Kognityvi Teorija

Abiejų bruožų įvertinimai buvo sumuojami kiekvienam vertintojui atskirai kie­ kvienoje pateiktoje situacijoje, o paskui buvo skaičiuojamas vertintojų Bruožų teorija 17 sutapimo laipsnis. Studentai, kurie save laikė nuosekliais, kitų buvo ver­ tinami panašiau negu tie, kurie savo elgesį vertino kaip itin kintamą. Žodinių ataskaitų apie elgesį vidurkių skirtingomis situacijomis koreliacija nedaug tepadeda atsakyti į esminį klausimą, ar bruožų ma­ tavimai numato, kaip žmonės išties elgsis skirtingomis sąlygomis.

Re­ zultatų suma skirtingomis situacijomis gali rodyti aukštą, vidutinį ir žemą elgesio kintamumą. Tikrinant elgesio bendrumą, reikia tiesiogiai matuoti, kaip keičiasi individų elgesys skirtingomis aplinkybėmis, o ne kaip vidutiniškai jie skiriasi nuo kitų arba kiek vertintojai sutarė tarpusavyje ron zimmerman pažintys cher bendrų įspūdžių apie atrinktus tyrimui individus.

Tais keliais elgesio atvejais, kuriuos Bem ir Allen iš tikrųjų matavo, sau pri­ skiriamas nekintamumas buvo nustatytas tik šnekumo, bet ne sąži­ ningų veiksmų atžvilgiu, taip atskleidžiant elgesio pastovumo numaty­ mo nepastovumą.

Atlikę dar išsamesnį tyrimą, nagrinėjantį skirtingus pačių tiriamųjų išsakyto pastovumo ir daugelio asmenybės dimensijų matavimus, Chaplin ir Goldberg nustatė, kad pačių nusakytas pastovumas visais atžvilgiais numatymu nepasižymi. Nesutampa ne tik skirtingi pastovumo rodikliai, bet, kad ir kaip matuojama, pačių nu­ sakyti pastovūs elgesio tipai nepasireiškia nuosekliau nei kintami bet kokios asmenybės dimensijos tipai. Peake ir Lutsky taip pat patvirtino, kad jeigu nagrinėjame elgesį, žmonių rūšiavimas pagal pastovumo tipus turi mažai numato­ mosios galios.

Lietuva - Nacionalinė dailės galerija

Kiti labiau pritaria bendram žmonių, save laikančių ne­ sikeičiančiais, o ne tų, kurie apibūdina save kaip nepastovius, įspūdžiui, tačiau abi grupės pagal faktiškąjį bruožų elgesį skirtingose situacijose nepasižymi vienodumu.

Skirtingi socialiniai įspūdžiai greičiausiai su­ sidaro dėl to, kad kiti dažnai negali stebėti, kaip jų vertinamieji elgiasi įvairioje aplinkoje, o turi arba spėti, kaip šie pasielgs, arba pasikliauti tuo, kas jiems sakoma. Savęs kaip labai pastovaus žmogaus pristatymas gali sudaryti socialinį pastovumo įspūdį, tačiau tai nepagerina bruožų įvertinimais paremto numatymo. Šio klaidingo įspūdžio apie elgesio bendrumą šaltinis pats tapo ty­ rimų objektu. Mischel ir Peake nustatė, kad žmonių suvokiniai i8 I.

Taigi žmonės neteisingai vertina tarpsituacinį elgesio ben­ drumą, remdamiesi laikinu pastovumu panašiose situacijose. Stebin­ tieji, turintys ribotos informacijos apie tai, kaip kiti elgiasi skirtingose situacijose, bus ypač linkę panašų elgesį toje pačioje aplinkoje laikui bėgant neteisingai palaikyti panašiu į elgesį skirtingose aplinkose. Jeigu akys nepastebi plataus transakcinių situacijų spektro, tai tokių stebin­ čiųjų akims elgesys atrodys pastovus. Situacinio elgesio bendrumo tyrimai daug dėmesio skiria tam, ko­ kios bruožų elgesio raiškos turi būti įvertintos, tačiau mažai nagrinėja aplinkos rūšis, kurias dera parinkti.

Galbūt nelabai stebina tai, kad požiūriai, prisieinantys elgesį bruožams, nepaiso socialinės aplinkos ypatumų. Informatyviausia tarpsituacinio bendrumo tyrimo metodika būtų užrašyti, kiek žmonių elgesys skiriasi situacijose, kurios kaip pradėti pažintys nišą skiriasi funkcine tose aplinkose tyrinėjamo elgesio verte. Tyrimui pa­ rinktos situacijos turėtų būti suskirstytos ir atrinktos pagal skatulius ir sankcijas, paprastai taikomas už tam tikrą elgesį, o ne tiesiog parenka­ mos atsitiktinai.

Ron zimmerman pažintys cher tyrimai neabejotinai atskleistų, kad visi žmonės dažniausiai elgiasi nevienodai, o yra linkę išreikšti tam tikrą elgesio formą, kai tai daryti paranku, o ne kai nenaudinga arba atneša nuos­ tolingų rezultatų.

Tinkamai įvertinti elgesio situacinį pastovumą arba nepastovumą galima tik įtraukus daugybę aplinkos dispozicijų. Psichologinių žinių pažanga yra didesnė, tyrinėjant elgesio kintamu­ mo šaltinius, o ne ieškant žmonių, besielgiančių nekintamai nepriklau­ somai nuo aplinkybių, potipių.

Teorija būtų klaidinga ir nevisapusiška, jeigu skatintų žmones pasirinkti, kurie jų veiksmai yra numatomi, tačiau vertintų asmenis kaip nenuspėjamus funkcionavimo srityse, kuriose jie smarkiai keičia savo veiksmus, kad šie atitiktų kintamas aplinkybes. Tai, kad agresyvūs jaunuoliai priekabiauja prie nuolankesnių bendraamžių, o su griežtesniais bendraamžiais elgiasi palankiai, nereiškia, kad skirtinga elgsena rodo jų nenuspėjamumą.

Siekiant numatymo žinių pažangos, reikia atlikti tyrimą, kuris siste­ mingai keistų veiksnius, turinčius įtakos elgesio kintamumui, ir skaičiuo­ tų elgesio natūralioje aplinkoje koreliacijas. Nekintamai besielgiančių asmenų skaičius kištų priklausomai nuo pasirinkto tyrimui elgesio tokiu lygmeniu, kuriuo atrinktos situacijos skiriasi pagal tikėtinas pasekmes elgsenai, pagal tai, kiek kintamumas toleruojamas remiantis pastovumo kriterijumi ir ar matuojamos žodinės elgesio ataskaitos, ar pats elgesys.

Elgesys, kuris yra labai funkcionalus skirtingomis aplinkybėmis, pavyz­ džiui, sumanus veikimas, būtų pastovesnis nei elgesys, turintis skirtingus padarinius nevienodomis aplinkybėmis. Net ir visuotinai priimtino elgesio, pavyzdžiui, draugiškumo, atveju pastoviai besielgiančių respondentų skaičius suma­ žės, tiesiog įtraukus keletą situacijų, kuriose draugiškumas nebūdingas, pavyzdžiui, kai individai yra išnaudojami arba diskriminuojami.

Tik tie, kuriems pernelyg trūksta įžvalgumo, arba turintieji silpną tikrovės potyrį išliks nepajudinamai prielankūs. Šablonų arba profilių derinimas. Antroji metodologinė pastanga pa­ didinti bruožų matavimų numatomumą, kurią pasiūlė Bem ir Ron zimmerman pažintys chermėgina atkurti aplinkos ypatybių nepaisymą.

Jie atkreipė dė­ mesį, kad daugelis panašiai atrodančių situacijų iš tiesų funkcionaliai yra nevienodos, kadangi reikalauja skirtingų asmeninių savybių sėkmei.

Vadinasi, nereikia tikėtis elgsenos bendrumo funkcionaliai skirtingose situacijose.