Reikia valgyti, kai saulė yra aukščiausiame taške, t. Pirmiausia ten pa­ tekdavo vieniši darbininkai. Darbai įvairūs: iš ledininko žuvis nešti į skrodimo aikštelę, sūdyti, sūdytas plauti, dėti į statines ir kt.

Ir norisi skaityti dar. Ir dar. Bet kol nueinu, noras pradingsta.

liaudies gynimo priemonės nuo antrojo etapo hemorojaus

Iš tiesų man tiesiog patinka čia vaikščioti, jaučiuosi ramus, turintis tiek daug pasirinkimų — visiškas apsivalymas. Su veikėju. Su aprašomomis situacijomis. Drįsčiau spėti, labiau jaunimui, negu vyresniems.

Bet gali būti ir priešingai, nes aprašomos situacijos aktualios daugeliui, tik ne visi iki jų prisikapsto. Ne visi jas iškelia į paviršių. O tuo labiau, ne visi į jas ieško atsakymų.

Povilas ieško. O ar randa, kiekvienas turėtų nuspręsti pagal save. Čia pilna Vilniaus, Alytaus, pajūrio ir kitų konkrečiai įvardinamų bei aprašomų vietų, atsiminimų, nuorodų į laikmetį.

greitasis pažintys netoli paupio ca

Į realybę. Tai romanas, kuris suvokiamas itin aiškiai, nes jo šaknys apraizgiusios tau gerai pažįstamus ženklus, kurių realumu nereikia abejoti.

Jie visi čia, šalia tavęs. Visi barai, visos juose skambančios dainos, galiausiai visos merginos, kurias veikėjas sutinka ir su kuriomis mezga vieną didelį ryšių ir santykių voratinklį. Tame voratinklyje ir tu, mielas skaitytojau, tik to dar, greičiausiai, nesuvoki. O kai suvoksi, greičiausiai, jau bus per vėlu. Dar noriu pastebėti, kad romanas labai gražiai išbaigtas techniškai. Vilką partęsmà namo, o vilkė ir pati ateis. Tuoj durnius sugriebė bobą, ažnėrė virvę až kaklo ir partęsė namo.

kas laikoma trumpalaikis pažintys

Negalėjo ratų namo partę̃st iš turgaus. Tai užkabinom tą šamą ir parsi̇̀tęsėm in šitą pusę Nemuno. Par̃stęsė malkos traktoriumjėga parvesti: Nejo berniokas, paėmiau ir par̃tęsiau namo.

Motina, pagavusi žabą, sudavė gerai dukteriai, partęsė namo, bet vos sugrįžusi Marelė susirgo. Aš jį už rankos ir parsi̇̀tęsiau iš stotiesparnešti, partempti: Akmuoj sunku partę̃st.

Tie saldiniai teip dribo, teip dribo, kasdien po dvi karzinkas partę̃sdavau. Nutęsk, partę̃sk viską senas. Reikia dar maišas partę̃st žolės, tai tada valgysiu. Seniau, būlo, par̃tęsiam maišą druskos iž Lenkijos per upelį. Matai, kiek jis partęsia žagarų iš miško. Ar šatra kokia tvorai partę̃st reikia, visko reikia.

Norinta būt palikęs [jūroje], būtų partę̃sęs pinigų. Šitą katilą parsi̇̀tęsė namo. Einam namo, rateliuos [cukrų] kol partę̃sma. Yra šieno pakapota, reikia parsitę̃stpareiti, parsivilkti: Teip privargau besvalkiodamas po turgų, kad led namo parsi̇̀tęsiau.

Skauda užpakalines kojas ir skrandį

Nebuvo nebuvo po kari, paskun parsi̇̀tęsė iš kur. Dar Kazys neseniai parsi̇̀tęsė tikpértęsti 3pertempti, ištiesti nuo vienos pusės iki kitos, permesti: Jonas pértęsė dratą, neina gyvuliai.

Vidurė[je] tų griovių, pripildytų mėšlais ir žemėmis, partęs nu rytų į vakarus virvę. Ubagas dūlina, maišelį per pečius pérsitęsęs, in abejas šalis pasdairinėdamas. Jei akių paboja, — per pavalkus pértęst [vaiką]vienam kitą tęsiant nugalėti, laimėti: Eme tęstynėn, pažiūrėsim, kataras iš mūs katarį pertęspaviršiumi per ką pervilkti: Būtum patys pértęsę [vežimą per] šitą balą.

Burbu, o jy marti tyli kap pértęsta per ledą. Kap pértęs traktoriu [sodybą], tai eisim [į gyvenvietę]pervesti per ką: Daboja — arklys su vežimu per žardą pértęsta.

Komentarų: 1 Nereikia meluoti — negaliu būti objektyvus, kai jau n metų skaitau Povilo blogą ir jau n kartų esu siūlęs jį versti į knygą. Negaliu nesidžiaugti kolegos sėkme, negaliu nespausti jam rankos ir nesižavėti jo apsisprendimu daryti vienaip, o ne kitaip. Galiausiai, negaliu negirti to, ką tikrai verta girti, nes tai — ne dažna ar įprasta situacija. Žodžiu, negaliu meluoti.

Batai pažintys mėžti berniuką paėmė, per gatvę pérsitęsėpertempti, pernešti: Akmuo sunku pértęst. Pernešiojo karvė [teliuką], pértęsėišlaikyti, ištverti: Vienam bernaičiu an smagenų darė raparaciją, al pértęsėpratę̃sti, -ia pràtęsiapràtęsė 1tempiant padaryti ilgesnį arba platesnį, pratempti: Striubą daiktą pratę̃sti, kad būtų ilgesnis. Nulėkė vilkas par kalvį ir paprašė, kad pratę̃st jam liežiuvį. Striukas sienolis, pràtęsė sienolį. Nu, mažgi da vasarą pratęsiù. Gali pratę̃st po ligonines, ale gyventojas nebebūsi.

Pratę̃sti pažintįpadaryti ilgesnės trukmės: Jeigu gerai užsilaikysi, gali dar pratę̃sti savo gyvenimo dienas. Pratę̃s [vaistai] kiek gyvenimą, ale neilgai. Nemaniau, ką tep ilgai gyvensiu, ką Dievas ilgai pratęs.

Suvadino baimę gydytojų, kaip įmanydamas norėjo amžių pratęsti. Ne tiktai metų, bet ir valandos niekas sau pridėt nei ilgiaus ir toliaus savo amžio pratęst… negal. Idant meto vargų ir kariavimo nepratęstų. Geras oras ilgiau būtų prasitęsęs. Prasi̇̀tęsė liga. Nepatogu būdavo pamesti ir išeiti, ir audiencija kartais prasitęsdavo. Turam iš pieniško, meisa prasitę̃sias. Kad taip prasitęstumei neatidavusi sūrio, bent ligi po visam.

Kadangi teip ilgai prasitęst, tada nieko nebus iš to pranešimo. Pratę̃sti sutartį. Šviežią duoną kap regi išvaro suvalgoo sužiedėjusią tę tolyn pratęsia. Vis diena pratęstóji, vis pavasaris artyn. Vis buvau alkanas, bet ką badą pratęsauišbūti, praeiti, praslinkti apie laiką : Gal i šiandie dienelė pratę̃s be lietaustęsiamai ištarti, išdainuoti: Stiprus vyriškas balsas, pratęsdamas žodžius, kažką skelbė ar šaukdino.

Labguviškiai teip pràtęsta kalba kalbėjo. Posmą baigus, jis pats vienas pratęsdavo gaidą. Nosiniai pratę̃stini raštženkliai. Ir sako pratęsdama: — Eik, apsmukėle, iš ma[no] akių!. Kad avino ragas pratęstinai eis, lips anosjan ant kalno. Jei kada dingsta n viduryje žodžių, visada tokiuose atsitikimuose prasitęsia prieš batai pažintys mėžti balsinėbūti nusidriekusiam, plytėti: Prieglius su savo sidabrine juosta prasitęsia pro tą… aukštąjį kalną.

Priegtam prasitęs ta rubežis Debiran nuog lomos Achor. Vidurinė kartis vidury bus and lentų, prasitęsianti nuog vieno galo iki kitam galui. Meile amžinąja numylėjau Tave ir todrinag pritęsiau Tave. Aš, būdavo, pritęsiù malkų iš beržynioko. I karvę pašeria, i [v]andenio pritę̃sia. Visokių šunagrybių pri̇̀tęsta, o gerų grybų nėr. Pri̇̀tęsė dovanų vaikai vardo dienon, vagi. Prisi̇̀tęsiam tų žagarų, prisikapojam.

Mėnesio archyvas: vasario 2019

Gal žinai, kas turi ąžuolą kokį, ka išdžiūvęs būt, gal kas turi pristę̃sę, kur miške gyvena. Su lėlėmi žaidėm, ryzų pristę̃sęprieiti, prisivilkti: Visokių pristę̃susių gyvenapriveržti, pririšti: Šieno vežimą pritęsia šatra su vadimisprisiurbti, batai pažintys mėžti, prigerti: Straublys lietų geria: pri̇̀tęsia tę lietaus, ir tada lietus lija.

Bulbės [v]andenio labai jau daug savęsk pri̇̀tęs[ė]. Kap pakaroj[o] rūbai an drėgnos sienos pernakt, t[ai] ir pristę̃so drėgnastiesplikinant pagaminti nuovirą, ištraukas, pritraukti: Šiltas vanduo greit pritęsė nuog žoliųpritvinkti: Sopulys būna, kap pri̇̀tęsiakurį laiką įstengti gyventi, pagyventi: An vieno pieno atsisėdęs, be šluopos duonos ilgai nepritęsi̇̀.

Tiek metų pragyvenau, iki rudens pritęsiu. Ligai nereikia pasiduoti. Tų labai maž, kurie ik sekmai dešimti metų pritęsia. Kad nerazsitę̃st vežimas, švornas demasiKad įmanytai, tai itą giesmę raztęstáiištęstiRàztęsia audeklą in pievos, ir džiūstasutę̃sti, -ia sùtęsiasùtęsėsutraukti, suveržti: Apyvarus sùtęsiau i einu apsievęs.

Pridėjau pilną paklodę žolės — kap tik sutę̃st. Ana negal' pirštų sutę̃st sulenkti. Daug dienų būna, kad su sùtęstu pilvu alkanam reikia vaikščiot. Suruko visos gyslos kūno Viešpaties Christaus ir susitęsė anosp šaliesp pramuštos rankos Jo. Jonas batai pažintys mėžti kvarabos susi̇̀tęsė, kad ir pažint nemožnasutąsyti, suplaikstyti: Sùtęsa, subjaurio[ja] mašina linussutraukinti: Karvės pieną buvo [burtais] sutę̃sę: ka semsi, kėlės visas iš viedrosujungti, sutraukti: Sùtęsė apie tris kaimus apie savesunkiai sunešti, sutempti, suvilkti: Sùtęsiau visus grūdus iš jaujos į klėtį.

Pašalin sugrūdo, sùtęsė pagalius. Tai jau sùtęsei tas malkas iš paežerės?. Šitiek gi dobilo sùtęsė!. Sunku tiej šienai sutę̃st senei — kas tau arklio duos. Vaikai mokykloj, tai kada gi aš sutę̃siu bulbas po darbo. Snienga ir snienga — kap kalnai visur sùtęsta. Lapė pasiėmė ir susitęsė aveles urvan. Jiej tik metus sùtęsė po vestuvių — ir vaikassugaišinti, sutrukdyti, suvilkinti: Lytai sùtęsė žmonis. Kalvis sutęsė aną i šokalą šokius.

Susi̇̀tęsėm su bulvėms ir nebiškūlėm javų. Susitę̃sę su operacija, labai sunkiai buvo. Jis su karūmene susi̇̀tęsė, musėt, jo dokumentai buvo užsimetę. Susitęsė liga, ir mirė ligonas. Nežinau tik, kas čia yr, kad taip darbai naminiai susitęsėužgaišti, užtrukti: Sutęsė lig vėlo vakaro begerdamisunkiai užtekti, išsiversti, sudurti: Su duona tai pažintys svetainėje protiškai ginčijo sutęsiù, bet prievarko tai nei prieg danti.

Tokioj draugėj tai tik duonos su duona sutę̃st nemožna. Jiej nesùtęsia algos su algasuduoti, sukirsti: Kai sùtęsiu palka, kap sutiesiu botagu. Kad sutęsaũ lazda nugarkaulinpastatyti, suręsti: Sùtęsė kokį lauželį priešžiem ir būnasueiti: Sùstęsė visigãlą su galù sutę̃sti užtekti sunkiai verčiantis: Gav[o] tokią algą ir nesutę̃sdavo gãlo su galùnei̇̃ pirštù pir̃što nesutę̃sti nieko neveikti: Ne iš gero nieko niekicko neturi — per dienų dienas nei̇̃ pirštù pir̃što nesutę̃siaužtę̃sti, -ia ùžtęsiaùžtęsėtęsiant užtraukti, uždengti, užtiesti, užtempti: Anys kap važiavo, svotai àžtęsė kelią, kad duot cukierkų.

Užtę̃si surašysi dideles kningas, o naudos jokios. Anas lietuvys, ale vilko skūra žusitę̃sęsužmegzti, užtraukti: Aš ùžtęsiau mazgą ir negaliu atmegzti. Mazgas yra ùžtęstas, jo negalia nėkas atrištisunkiai užtempti, užvilkti už ko, ant ko: Kareivis kelintą kartą išėjo pažiūrėt pakaruoklio, tai ėmė jį nuo kilpos nukabino ir už kapų užtęsė.

Vežimą ažutę̃sim kluonan. Paėmė pusę vežimo ir ùžtęsė an kluono stogo, net an kraigo. Tę [neklaužadą] žùtęsė ir žurakino, kad neinlįst. Prieš kalnėlį užsi̇̀tęsiu dviratį, nuog kalnėlio nemynęs pavažiuojutęsiant, velkant užlyginti, panaikinti: Gyvulius laikai rūsy, o kad kas, varai miškan, šakom pėdas užtęsi̇̀padaryti ilgesnės trukmės: Užtę̃sti susirinkimą.

15 - Vakarų ekspresas

Blogas oras ùžtęsė rugpjūtę. Ka neužtęstà liga, pagydo su numiniums. Aguonos gelba nuo įvairių užtęstų krūtinės ligų.

Pilies rekonstrukcija užsitęsė ilgai, ir neaišku, kada buvo baigta. Abu stebėjosi šilta, visai vasariška rudens naktimi ir nepaprastai ilgai užsitęsusia sausra. Šiuosmet šienapjūtė užsi̇̀tęsė: per mėnasį nieko nepadarėm — vis lietus ir lietus. Tokių kalbų, kad karas ilgai užsitę̃stų, niekas nekalbėjo. Užsi̇̀tęsė mano darbas. Liga užsi̇̀tęsa — i nebipagelbėsi. Labai seniai tavo džiova užsitę̃susi.

Beveik visi dūmikai turi užsitęsusią slogą plaučių, nuolatai kosti1uždelsti, užvilkinti, atidėlioti, atidėti: Ko taip ùžtęsei skolą?. Jis ùžtęsė skolą ligi kitų metų. Užtę̃su vieną dieną, poryto nueisu [pas daktarą]. Būtumiam išgelbėję, vieną dieną ùžtęsė. Negavo arklio — užsi̇̀tęsė su visais darbais. Anam ta karūmenė užsitę̃susi — seniai reikėjo tarnauti.

Vienas serga, kitas serga, tai žustę̃sta tos bulbaitės. Būtų užsitę̃sę su krikštijimu, senės prispaudė. Par tuos darbus užsi̇̀tęsė visi mano pažadai. Kame teip užsi̇̀tęsei nepareidamas?.

Vedu užsi̇̀tęsėv i neparvažiavov laikuužsibūti, užsilikti gyvam: Tiek užsi̇̀tęsei [po operacijos] — aiškiai pagysi. Daug po žeme draugaičių, aš dar užsi̇̀tęsiau. Da trys paršiokai ažsi̇̀tęsėužduoti, užpliekti: Dar jam bizūną užtę̃st, tai darbuja! Lietuvių kalbos žodynas Norėdami surasti ieškomo žodžio paaiškinimus — paieškos langelyje įveskite norimą žodį arba paiešką atlikite pasinaudodami abėcėlės raidėmis.

Vertėjas Terminų žodynas Norėdami surasti ieškomo žodžio paaiškinimus — paieškos langelyje įveskite norimą žodį arba paiešką atlikite pasinaudodami abėcėlės raidėmis.

Sinonimų žodynas Norėdami surasti ieškomo žodžio paaiškinimus — paieškos langelyje įveskite norimą žodį arba paiešką atlikite pasinaudodami abėcėlės raidėmis. Abu nutilo, susimąstė. Specialiosios paskirties NKVD batalionai, išsidėstę Lie­ tuvos pasienyje, jau rodė savo tikrąjį veidą ir ketinimus: šaudė jiems įtartinus asmenis. Tomis dienomis buvo suimta net Lietuvos karininku.

Nerami žinia jau pasiekė ka­ rius. Ka­ rininkai dar norėjo tikėti Lietuvos vyriausybės sumanumu ir atsakomybe tautai: kariai nesigina tik laukdami savo laiko. Tačiau laiko jau nebuvo, delsimo valandos buvo naudingos okupantui. Lietuvos kariai jau tapo įkaitais, nors ir nenorėjo to pripažinti. Pulko vado patarimu Jonas Semaška išvažiavo į Latviją. Ilgokai svečiavosi: slėpėsi Rygoje pas savo mokslo dienų bičiulį latvį karininką Martiną Purinį. Ten būdamas sukūrė savitą partizaninio karo taktiką.

Slapstydamasis ruošėsi ilgai kovai. Žmona su sūneliu liko namuose, laukė sugrįžtančio vyro. Jo­ nas Semaška grįžo į Vilnių metų birželio l5 dieną. Užėjęs pas pulko draugą, sužinojo, jog prieš dieną bolševikų buvo suimtas vėliau sušaudytas pulkininkas Leonas Rajeckas, o raudonųjų vadovybė jau ieško ir Semaškos.

Tas pačias žinias jam pranešė ir žmona. Ji buvo sutikusi kapitoną Vladą Biveinį, kuris, įspėjęs ją skubiai slėptis, pranešė ir apie Rajecko suėmimą. Batai pažintys mėžti nuostabai, šią žinią vyras sutiko ramiai, tar­ si būtų to laukęs ir viskam pasiruošęs. Neliko laiko net pasidžiaugti sugrįžimu, ramiai pašnekėti. Auklė ir sūnus tuo­ jau pat būvą išsiųsti į kaimą pas brolį Leoną.

Susitarė, kad Elena laikinai pagyvens pas draugus, numatė abiejų susitiki­ mo vietą ir laiką. Išėjo karininkas iš savo namų jau ne pro svetingai visiems atvertas duris. Slapta pasišalino pro ūkinius pastatus, kiemais apeidamas kaimyninius namus. Mat grįždamas namo pastebėjo seklį už gatvės kampo: enkavedistas jau sekė paradinį įėjimą į namą. Jonas Semaška išvažiavo į Marijampolės apskritį, kur gy­ veno batai pažintys mėžti draugas leitenantas Jurgis Skaržinskas, tarnavęs ta­ me pačiame pulke.

Pabradės poligone metų birželio pradžioje buvo suim­ tas ir ištremtas kapitonas Vincas Sabeckis. Jis sušaudytas No­ rilsko lageryje. Kasdien retėjo bičiulių ratas. Kad nepakliūtų enkavedistams, Jonas Semaška dažnai keitė gyvenamąją vietą, važinėjo per draugus ir gimines, niekur ilgiau nesu­ stodamas.

Ne jam vienam, visiems Lietuvos karininkams vie­ tos savo namuose nebebuvo. Spe­ cialiesiems NKVD daliniams, jų vadams ir politrukams bu­ vo suteiktos neribotos laisvės ir teisės veikti. Išėjo jaunas karininkas iš savo namų, galbūt paskutinį anglų kalbėjimo greitis pažintys berlynas pažvelgęs į žmonos pasodintą jazminą po langais.

Kas žino, ar besugrįš? Jis jau buvo benamis, beteisis, tik gyvybę liko atimti. Na jau ne! Gyvybės pigiausia kaina jis neati­ duos!

Taip baigėsi karininko atostogos. Prasidėjo karas. Tą pačią dieną Jonas Semaška, palikęs bičiulių namus ir saugią užuovėją, išvažiavo į kaimą pas brolį aplankyti sūnaus.

Žymių archyvai: Sigitas Parulskis

Žmona tuo metu slėpėsi pas draugę Vilniuje. Gimtinėje pirmasis jį pasitiko šuo. Išbėgo pro duris, išgirdusi džiaugsmingą šuns lojimą, brolienė Stefanija Se­ maškienė.

Nespėjo namiškiai nė stalo kaimiškoms vaišėms padengti, kai pasklido žinia apie parvažiavusį karininką Joną. Rinkosi kaimo vyrai, norėdami sužinoti naujienas, labiau­ siai visiems rūpėjo, ar ilgai tęsis karas ir kas bus su Lietuva, kai vokietis laimės? Stojo nejauki tyla. Gal protas tam Jonui Semaškai pa­ simaišė, - tyliai stebėjosi ūkininkai. Juk jie matė, kokie apskurę rusų kareiviai ir kaip jie bėgo iš Lietuvos, palikę pakelėse apdaužytą karinę techniką.

Juk metė ginklus, mašinas ir būriais pasiduodavo nelaisvėn! O į vokiečius gražu pažiūrėt, nors žavėkis, jeigu tik užmirštum jų amžiną norą pasigviešti Klaipėdos kraštą. Vyras į vyrą, tvarkingi, ginkluoti, šalmai blizga, lyg į paradą eitų, ne į frontą! O technikos galybė! Mašinų, lėktuvų, tankų!

Kur jau rusui vokietį įveikti?

kroatų pažintys melbourne

Klausinėjo ir negalėjo atsistebėti Jono atsakymais. Juk Vokietija užsimojo ne tik su Rusija kariau­ ti, jai mat pusės Europos reikia! Išsisklaidys galinga vokiečių kariuomenė, o tada bus pabaiga ir vokiečiui, ir mums Amerikos tikslas - parklupdyti abi ag­ resyvias.

Tačiau ir gudriausi sumanymai kartais pasisuka kitaip. Juk bol­ ševikams irgi viso pasaulio reikia, užtenka pasklaidyti jų spaudą, kad suvoktum komunizmo esmę.

O Amerika kol tik galės, tol niekur nesikiš Tokia ji yra, visų garbinama Amerika. Klausėsi vyrai batai pažintys mėžti šnekos ir kraipė galvas: nieko gero, vadinasi, Lietuvai nesulaukti, ar vienaip, ar kitaip nutiktų. Ir vėl tiesus, atviras klausimas: - O kaipgi jūs? Mano tikslas - Lietuvos laisvė. Žavėjosi vyrai karininku iš savo kaimo, klausėsi jo kalbos ir vis negalėjo patikėti: nejaugi alkani, apiplyšę rusų karei­ viai vokieti Įveiktų? Ką gi, pamatysim Patys atidavėm! Argi nereikėjo pa­ togiu momentu savo jėgomis atsiimti iš lenkų?

Labai per vėlu gailėtis Šnekos nenutilo iki paryčių, kol brolienė gražiuoju visų neišprašė priminusi, kad jau aušta, o darbai laukuose ne­ laukia karo pabaigos. Karininkas tylomis įsidar­ bino vienoje Vilniaus siuvykloje. Deja, vokiečiai irgi buvo suskaičiavę kadrinius Lietuvos karininkus ir nė nemanė jų paleisti, palikdami siuvyklose ar savuose ūkeliuose. Neilgam pavyko pasislėpti.

Atsisakė, kaip ir daugelis Lie­ tuvos karių. Ar galima buvo pasitikėti vokiečiais, žinant jų ketinimus ir grėsmę Klaipėdos kraštui? Lenkijoje, vos per­ žengę sieną, vokiečiai labai aršiai kovojo su lenkų Armija kra­ jova, o Rytu Lietuvoje metų antroje pusėje plėšikau­ jančius šios armijos dalinius palaikė, netgi apginklavo iš vokiškų ginklų sandėlių, pats Vilniaus gebitskomisaras len­ kus pamalonino, Tokia klastinga karo politikų logika: naikink užgrobtos šalies žmones savomis ir svetimomis rankomis!

dainininkė serijos numeris pažintys

Spaudžiamai iš visų pusių Lietuvos karinei vadovybei pagaliau pavyko susitarti, jog lietuviai tarnaus tik savisau­ gos daliniuose.

Kapitonas Tonas Semaška vokiečių karinės vadovybės bu­ vo prievarta pašauktas tarnybai: paskirtas 4-ojo. Tarnauti teko Kau­ ne. Į savisaugos dalinius vyrai ėjo savo noru, tikėdami, jog atėjus laikui pasitarnaus Lietuvos laisvei ir turės galimybę pasipriešinti bolševizmui. Mefistofelio juoku nusijuoktų net pats karo dievas Marsas iš kasdien pasaulyje pasirašomų susitarimų tarp didžiųjų valsty­ bių, nes jų laikomasi tik kol tai naudinga galingesnei pusei. Šįkart karo dievas netgi nesijuokė.

Priesaika Jonas Semaska Liepa

Jis jau kvatojo! Jono Semaškos užrašų knygelėje atsirado trumpa suvestinė: metų spalio 10 diena pasirašyta Lietuvos ir Batai pažintys mėžti tarpusavio pagalbos sutartis. Spalio 28 diena Lietuvos kariuomenei leista įžengti į Vilnių. Mūsų kariuomenė įtraukta į Raudonosios armijos sudėtį ir pavadinta uoju teritoriniu korpusu. Didžiausias politikų privalumas - sugebėjimas melą įvynioti į blizgantį apvalkalą. Lietuvos kariams nuplėšiami antpečiai.

Divizijų, pulkų vadai, generalinio štabo vadovybė areštuojami. Visuotinį karių pažeminimą akmeniniu veidu stebi svar­ biausias Lietuvos kariuomenės duobkasys - komisaras Jo­ nas Macijauskas. Kaip gražu! Valymo akcija prieš tautą, prieš tautos kariuomenę, tau­ tos protą ir jaunų jėgų genocidas jau prasidėjo. Kada baig­ sis? Ar iš viso kada nors baigsis? Karininkai atleidžiami arba suimami ir Į Rusiją išvežta Lietuvos karininkų, karių ir puskarininkių.

Komunistai mano, kad Lietuvos jau nebėra. Visa tai įvyko dar iki metų birželio 22 dienos. Išvados: istorija gal tik po gero šimtmečio sugebės atsa­ kyti į klausimą, kas iš tiesų ruošėsi viso pasaulio užgrobimui? Hitleris ar Stalinas? Du juodojo, kruvino pasaulio genijai - kuris kurį per­ gudraus?

Rusai nešdinosi. Lietuvos kariuomenės dalinius, kuriuos prievarta pavyko nusivaryti į Rusiją, pava­ dino osios lietuviškos divizijos vardu. Likę Tėvynėje lietuviai rengėsi sukilimui, paskelbė Lie­ tuvos laikinąją vyriausybę. Kai metų birželio 25 dieną į Kauną Įžengė avangardinis vermachto dalinys, Lietuvos lai­ kinoji vyriausybė faktiškai jau kontroliavo administracines miesto institucijas.

Kaip greitai ir efektyviai atsikratyti hemorojaus Ar hemorojus galimas dėl lytiniu keliu plintančių ligų Nustatyti herpes simplex virusas naudojamas virusologinis būdas: paimkite pūslelinės pūslelių turiniu, grandymo iš paveiktų teritorijų odos ar gleivinių, ir, jei reikia - šlapime, ašara, arba smegenų skystyje. Galite aptikti herpes simplex virusą, naudodami PCR polimerazės grandininę reakciją metodą, kuris taip pat ima medžiagą iš paveiktų sričių. Tai gali sukelti uždegimą stuburgalio ar tailbone cista.

Lietuvos nepriklausomybės ir LLV nepanoro pripažinti vokiečių karinė vadovybė. Ar ne ant aukso luitų guli mažytė Lietuva, kad iki šiol, pasaulio galingųjų supra­ timu, ji priklauso visiems, tik ne lietuviams? Ką gi, eime, brolau, į savisaugos batalionus. Gal čia Lie­ tuvos nepriklausomybės viltis?

Yra politikų sukurta pusė tiesos, o tai klastingiausias melas Mano tiesa - mano širdyje: kovosiu iki paskutinio krau­ jo lašo už Lietuvą, už laisvę. Ką nerimo dienomis išgyveno Lietuvos kariai? Lietuviai laukė karo pradžios, vis dar neprarasdami vilties atgauti laisvę. Mūsų kariai sumokėjo gyvybėmis už vyriausybės neryžtingumą ir savų išdavikų niekšybes.

Praeis daug metų, nesutars politikai besiginčydami, ar Lietuvai reikėjo gintis ir ginti savo sienas? Kovoti ir žūti ar laukti patogaus momento savo valiai pareikšti? Ir skaičiuos suskaičiuos beprasmes vyrų žūtis O tiesa paprasta: nežūsi savo Tėvynę gindamas, žūsi tarnaudamas svetimiems, nes su svetimųjų tankais būtinai ateina vergija.

kas yra pirmieji baziniai antroji bazė pažintys

Jau pirmomis okupacijos dienomis specialiosios paskir­ ties enkavedistų - smogikų daliniai nužudė ir pasmerkė mirčiai kalėjimuose daugybę žmonių. Lietuviams tai buvo tragedija, pasauliui - tik statistika.

O Lietuvos kariai, tary­ tum degančio lizdo paukščiai, stengėsi išlikti gyvi viską apimančioje ugnyje. Karas plėtėsi, vokiečiai, lyg beprotybės šoko ištikti, žygiavo vis gilyn į Rusiją, frontas ryte rijo aukas, reikalaudamas naujų.

Vos tik surinkti lietuvių savisaugos batalionai buvo siunčiami į Rytų frontą. Lietuviams teko tarnauti ir vokiečių daliniuose: tankų, aviacijos, jūrų laivyno. Manoma, jog lietuvių tarnavo apie 40 tūkstančių.

stanfordas internete

Viena pirmųjų karo aukų Rytų fronte tapo 7-asis savi­ saugos batalionas. Vokiečių kariniai daliniai kovėsi fronte prie Voronežo, o Jono Semaškos vadovaujamas 7-asis batalionas atsidūrė prie Dono.

Saugojo strateginius objektus: geležinkelius, plen­ tus, karinės amunicijos sandėlius.

ekskliuzyvas sporto ir laisvalaikio prekiu parduotuve visai seimai

Ilgesniam laikui sustojo Ukrainoje, Vinicos srityje. Spalio mėnesi buvo Ostrogorske, kur teko saugoti geležinkelį nuo rusų partizanų užpuolimo; būta dažnų susirėmimų, diversijų. Vokiečių kariuomenė garsėjo idealia tvarka: kariai, dvi savaites išbuvę kautynėse, dvi savaites ilsėdavosi užnugaryje. Laiku būdavo pristatomas maistas, ginklai, paštas.

Tačiau frontui plečiantis ta idealioji tvarka suiro. Vėlavo va­ gonai su maistu, trūko medikamentų. Vis labiau tūžo Vil­ helmas Ničė, vokiečių štabo statytinis ryšių karininkas, turėjęs kontroliuoti 7-ojo lietuvių bataliono karius, iš kurių, eks- tremalioms aplinkybėms susiklosčius, nežinia ko galėjai tikėtis.

Tačiau senas niurgzlys vokietis Ničė mokėjo būti draugu: daug ko nematė arba nenorėdavo matyti. Todėl dažniausiai kibdavo dėl smulkmenų ir tiesiog padrikdavo, jei kas nors griovė drausmę ir nustatytą tvarką. Šaltą spalio rytą, pagrasinęs lietuviams visomis pragaro bausmėmis už suvalgytą avį, kurią sėkmingai rekvizavo iš vietos gyventojų, Ničė nejuokais kibo bataliono vadui į atlapus: - Ko nutilai?

Rusai, atrodo, jau visai ar­ ti?