Atsistojo sukaupusi visas jėgas ir apsidairė. Pamiršę ankstesnius priekaištus, užgauliojimus Kozima su Bodenšteinu pagaliau vėl pradėjo puikiai sutarti. Šimtą, gal net penkis šimtus.

  1. Patarimai apie juodąją moterį
  2. Įžanga Jis pastatė pirkinių krepšelį ir produktus sudėjo į mažytį šaldytuvą.
  3. Kalbamės su trimis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentais — Teatro ir kino fakulteto Kino ir televizijos katedros Kino dramaturgijos bakalauro II kurso studente Deimante Vilkelyte, studijuojančia Kijevo I.

Pija iškart suprato, ką Benkė turėjo galvoje. Oliveriui Bodenšteinui gali smarkiai atsirūgti. Už tris depozitinius butelius išeis pakuotė makaronų. Už penkis — dar ir daržovėms pakaktų. Štai kaip jis skaičiuodavo savo pajamas. Dėl tuščių butelių anksčiau nesukdavo galvos, tiesiog sumesdavo juos į konteinerį. Dabar tokie žmonės, koks ir jis kadaise buvo, garantavo jam pragyvenimo šaltinį.

Gėrimų parduotuvėje pridavęs du maišelius tuščios taros gavo dvylika eurų ir penkiasdešimt centų. Šykštus darbdavys už valandą jam mokėdavo po šešis eurus. Skardiniame vagonėlyje Fechenheimo pramoninio rajono paribyje jis plušėdavo po vienuolika valandų per dieną: kepdavo dešreles, skrudindavo bulves, gamindavo mėsainius.

Jei vakare kasoje stigdavo bent vieno cento, už tą dieną šeimininkas jam visai nemokėdavo. Šį kartą nereikėjo maldauti uždirbtų pinigų, nes trūkumo nebuvo. Be to, storulis buvo gerai nusiteikęs ir jam grąžino atidėtą penkių dienų uždarbį. Taigi piniginėje kartu su pinigėliais už surinktus tuščius butelius buvo apie tris šimtus eurų.

Nemažas turtas! Apsidžiaugęs nusprendė ne tik apsikirpti, bet ir nusiskusti pas turką kirpykloje priešais centrinę geležinkelio stotį. Sustabdęs prie gyvenamojo būsto išklerusį motorolerį nusitraukė šalmą, nukėlė nuo bagažinės pirkinių maišelį. Kaitra galutinai jį pribaigė. Naktimis menkai atvėsdavo. Rytą pabusdavo apsipylęs prakaitu.

Drėgnas oras suklypusiame banguotos skardos vagonėlyje, kuriame buvo užkandinė, per dieną įkaisdavo iki šešiasdešimties laipsnių, koktus prakaito ir skrudėsių kvapas gerdavosi į odą ir plaukus.

Iš pradžių manė, kad iš Švanheimo kempingo parsigabentas gyvenamasis namelis jam bus laikina pastogė, mat vis dar vylėsi atsistoti ant kojų ir pagerinti finansinę padėtį. Tačiau gyvenime nėra pastovesnio dalyko už laikinumą, taigi jis čia glaudžiasi jau septintus metus. Atitraukė tento užtrauką. Kadaise buvęs sodrios žalios spalvos apdangalas per kelis dešimtmečius nubluko iki nenusakomo pilkšvumo.

Į veidą tvokstelėjo kaitra, vagonėlyje greitasis pažintys lilis jeune laipsniais karščiau nei lauke, oras tvankus elgin kišeninio laikrodžio pažintys troškus. Kad ir kaip stengėsi švarintis, vėdintis, kvapai įsigėrė į sienų apmušalus, plyšius, siūles. Net ir prabėgus septyneriems metams negalėjo su jais apsiprasti. Tačiau kitos išeities neturėjo.

greitasis pažintys lilis jeune kodėl jis pažintys savo viktoriną

Kempingo gyventojams niekada nešaudavo į galvą eiti atostogų ar grožėtis žėrinčiais Frankfurto dangoraižiais kitapus upės, betoniniais ir stikliniais prabangos simboliais. Daugelis kaimynų buvo per nesusipratimą nuskurdę pensininkai ar gyvenimo sužlugdyti žmonės, tokie, kaip jis, nusiritę ant apatinės pakopos.

Jų likimus, stulbinamai panašius vienų į kitus, dažniausiai nulemdavo svaigalai. Vakarais jis kartais irgi išlenkdavo vieną kitą bokalą alaus, tačiau nerūkė, rūpinosi kūnu ir išvaizda. Be to, nenorėjo nė girdėti apie registravimąsi darbo biržoje. Jam koktu prašytis į darbą ir priklausyti nuo bukagalvių valdininkų malonės. Laimei, dar buvo išsaugojęs savigarbos likučius. Jei ir tuos prarastų, pasidarytų galą.

Balsas už nugaros privertė atsisukti. Anapus baigiančios nudžiūti gyvatvorės, juosiančios mažytį žemės lopelį šalia gyvenamojo vagono, stypsojo nepažįstamas žmogus. Vyras prisiartino. Nesiryžo prabilti. Jo kiauliškos akutės įtariai šmirinėjo.

Plonas vyro balsas nederėjo su jo stambiu stotu. Prakaito lašai riedėjo praplikusia kakta, aštrus česnako dvokas gožė dar nemalonesnius kūno kvapus. Ir kas gi jums sakė? Drožk, girdi, pas Daktarą. Jis tau padės, — apsipylęs prakaitu mėsos kalnas vėl apsidairė, tarsi bijodamas, kad jį kas nors pamatys.

Paskui atsargiai ištraukė pažintys oprah jamie foxx kelnių kišenės gniužulėlį banknotų. Šimtą, gal net penkis šimtus. Nors žmogėnas atrodė atgrasus, šeimininkas per daug nesuko galvos. Pats susirasti klientų negalėjo, telefono knygų sąrašuose jo adreso nebuvo, be to, neturėjo ir savo tinklalapio. Šiaip ar taip, kai kurias paslaugas teikdavo ir tam tikruose sluoksniuose tai buvo žinoma.

Kadangi jo teistumas dar nebuvo pasibaigęs, nerizikavo veltis į dalykus, už kuriuos greičiausiai vėl patektų į belangę. Informacija apie jį sklido iš lūpų į lūpas, jo paslaugomis mielai naudodavosi užeigų ir užkandinių savininkai, padarę administracinių pažeidimų, pensininkai, namuose arba per pristatymų išvykas apgauti apsukrių prekybos agentų, bedarbiai ir emigrantai, kuriems sudėtinga Vokietijos biurokratijos sistema būdavo sunkiai įkandama, ir jauni žmonės, susigundę gyvenimu skolon ir pakliuvę į finansinius žabangus.

Žmogus, atėjęs prašyti jo pagalbos, žino, kad čia atsiskaitoma grynaisiais ir avansu. Iš pradžių jis gailėdavosi tų žmonių, bet veikiai apsiprato. Juk jis — ne koks Robinas Hudas, o samdomas padienininkas.

Gal turite alaus ar vandens? Pasisėdėjimai kondicionuoto oro patalpose, raudonmedžio stalai, išrikiuoti ant padėklų buteliukai su vandeniu, sultimis ir apverstomis stiklinėmis — jau praeitis.

Įkišęs ranką į vidinę tepaluotos odinės liemenės kišenę storulis šnopuodamas ištraukė susuktus lapus ir padavė. Tai buvo blankai su finansinės įstaigos rekvizitais. Tekstas tankiomis eilutėmis išspausdintas ant aplinką tausojančio popieriaus. Jis išvyniojo nuo prakaito sudrėkusius lapus, išlygino delnu ir perbėgo akimis. Grynųjų gniūžtė šito kliento kišenėse, šiaip ar taip, juodi pinigai. Prakaituojantis storulis gali sau leisti mokėti daugiau nei pensininkai ar bedarbiai. Storulis bambėdamas nenoriai paklojo ant stalo tris žalius banknotus.

Mano sekretorė tuojau išrašys ir paduos jūsų vairuotojui, — pašaipiai tarė. Turiu užsirašyti jūsų duomenis. Prie Bazelio aikštės netoli Taikos tilto susidarė eismo greitasis pažintys lilis jeune. Jau antrą savaitę mieste vyko grandioziniai statybos darbai ir Hana suirzo per vėlai prisiminusi. Nes pasuko į centrą, užuot į Zachsenhauzeną važiavusi per Frankfurto žiedinę sankryžą ir Nyderradą. Kol sraigės tempu vilkosi Maino tiltu paskui išklerusį furgoną su lietuviškais numeriais, jai neišėjo iš galvos rytinis pokalbis su Normanu.

Jo kvailumas ir melas pribloškė ją. Tiesą pasakius, buvo nelengva jį atleisti po vienuolikos metų, bet kitos išeities neturėjo. Apsiputojęs iš pykčio Normanas plūdosi, pažėrė jai greitasis pažintys lilis jeune akis baisių grasinimų ir išėjo.

Hanos išmanusis telefonas suzirzė, ji pakėlė ir įjungė trumpųjų žinučių programą. Asistentės žinutė.

Tema: katastrofa!!! Hana spustelėjo nykščiu nuorodą, perskaitė antraštę ir nustėro. Hana Beširde2, parašyta riebiomis raidėmis, šalia teksto — ne per dailiausia jos nuotrauka. Širdis ėmė daužytis, dešinė ranka nevalingai tirtėti, tad tvirčiau suėmė telefoną. Jums terūpi pelnas. Jūsų laidos dalyviai verčiami pasirašyti jiems itin nepalankią sutartį. Ir turi kalbėti, kaip nurodo Hana Hercman Nors mūrininkas Arminas V.

Kai pamatęs laidą vyras pareiškė pretenzijas, tada ir pasimatė vadinamosios žmonių užtarėjos Hanos Hercman ir jos advokatų veidai. Dabar Arminas V.

Panašiai nutiko ir Betinai B. Nors prieš laidą viskas buvo aptarta, Betina B. Po laidos transliacijos ir ši moteris sulaukė nemalonumų — pas ją apsilankė pareigūnai iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos. Įrašų internete kaip atrakinti holivudo pažintys u ištrinti. Prikandusi apatinę lūpą ėmė svarstyti. Šiaip ar taip, straipsnis atitiko tikrovę.

Hana turėjo velnišką uoslę intriguojančioms temoms ir nesibodėjo uždavinėti nepatogių klausimų, kapstytis po svetimus baltinius. O žmonės ir dažnai tragiškai susiklostę jų likimai jai būdavo nė motais, kai kuriuos dalyvius net smerkdavo dėl tokio didelio noro išgarsėti per televiziją, mat tokie per penkiolika minučių nesivaržo atverti savo širdies.

Hana mokėjo išgauti iš žmonių intymiausias paslaptis, žinojo, kad juos būtina užjausti ir palaikyti. Vis dėlto tikros istorijos nusibosdavo, kartais joms pristigdavo dramatizmo. Tada išmušdavo Normano valanda. Į padorumą Hanai buvo nusispjaut, o sprendžiant iš laidų populiarumo, kad ir kaip ten būtų, Normano taktika pateisino lūkesčius. Tiesa, pasipiktinusių laidos dalyvių laiškai vos tilpo į aplankus.

Dažnas tik tada atsikvošėdavo, kai jį imdavo traukti per dantį, girdi, negražu viešai kalbėti delikačiomis temomis. Labai retai skundai baigdavosi teismais, mat nebūdavo dėl ko prikibti prie sutarčių, parengtų kruopščiai ir apgalvotai, juolab kad dalyviai prieš laidą jas pasirašydavo. Išgirdusi už nugaros pyptelėjimą Hana atitoko. Eismo grūstis išsisklaidžiusi. Kilstelėjusi ranką atsiprašė ir paspaudė greičio pedalą. Po dešimties greitasis pažintys lilis jeune pasuko Hedericho gatve ir įvažiavusi į kiemą sustojo prie pastato, kuriame buvo jos bendrovė.

Telefoną įgrūdo į kišenę ir išlipo. Mieste visada karščiau nei Taunuse. Kaitra tvyrojo tarp namų tarsi kokioje saunoje. Hana įsmuko į kondicionuojamą vestibiulį, priėjo prie lifto. Kol kabina kilo į penktą aukštą, atsirėmusi į vėsią sieną priekabiai apsižiūrėjo veidrodyje. Išsiskyrusi su Vincencu kelias savaites buvo prislėgta ir nusiminusi. Grimuotojoms teko paplušėti, kad žiūrovai ją vėl matytų gražią. Žiūrėdama į save dulsvoje lifto kabinos šviesoje Hana buvo patenkinta savo išvaizda. Nusidažė plaukus, kad paslėptų pirmas žilas sruogas, ir tai padarė ne iš tuštybės, o baimindamasi konkurencijos.

Nors lauke buvo pragariškai karšta, jis vilkėjo juodus marškinius, mūvėjo juodus greitasis pažintys lilis jeune, kaklą buvo apsimuturiavęs šaliku. Kodėl apie tą atleidimą sužinojau ne iš tavęs, o iš Normano?

Anksčiau atleidai Juliją, dabar — Normaną. Tai kas dirbs jų vietoje? Kad ir kaip būtų, turėsime laisvai samdomą prodiuserį. Hana pašnairavo į Nymėlerį. Tavo pareigos — tvarkyti komercinius reikalus ir man padėti. Hana žinojo, kad Janas Nymėleris slapčia ją įsimylėjęs arba jam turbūt labiau imponuoja jos populiarumas, dėl kurio ir jis, būdamas verslo partneris, turi naudos.

Tačiau kaip vyras jos nedomino. Be to, pastaruoju metu jis pernelyg dažnai kaišioja nosį į jos reikalus, todėl pats metas jį paprotinti.

Nymėleris pasipiktinęs jau žiojosi.

  • (PDF) Respectus Philologicus 33 (38) | Respectus Philologicus - belovely.lt
  • 25 pažintys 40 metų vyras
  • Aprašymą pagalba online dating

Hana jį nutildė rankos mostu. Per pastaruosius mėnesius drastiškai sumažėjęs mūsų laidos populiarumas rodo, kad praradome tvirtas pozicijas.

Taigi turėjau išvyti Normaną. Jei mūsų laidas išbrauks iš programų, galėsite visi pasiieškoti darbo. Ar supranti? Koridoriuje pasirodė Irina Cydek, Hanos asistentė. Iš kabinetų galvas kaišiojo kolegos, visi atrodė sutrikę. Turbūt ir jų ausis pasiekė žinia apie Normano atleidimą. Prieš tai dar paskambins Volfgangui Maternui. Pyktis su transliuotoju netinkamas metas. Įžengusi į šviesų kabinetą koridoriaus gale šveitė rankinę ant lankytojų kėdės ir įsitaisė prie rašomojo stalo.

Kol jungėsi prie interneto, skubiai perbėgo akimis skambučio laukiančius numerius, Irinos surašytus ant geltonų lapelių, paskui pakėlė telefono ragelį. Nemalonių dalykų nemėgdavo ilgam atidėlioti. Nuspaudė greitojo rinkimo klavišą su Volfgango Materno numeriu ir atsikvėpė. Po kelių sekundžių jis atsiliepė. Sužinojau, kad jis savaip iškraipo laidos svečių žodžius, jei tos istorijos jam atrodo nuobodžios.

Juk negaliu patikrinti visų tų istorijų, pasiklioviau juo. Šiaip ar taip, tai jo darbas — bet dabar greitasis pažintys lilis jeune nebe! Kurį laiką ragelyje buvo tylu.

Už tai, kad neneri į krūmus. Šnektelėsime rytoj susitikę pietų, gerai? Hana nujautė, kad jis šypsosi, ir jai tarsi akmuo nuo širdies nusirito. Kartais netikėtos mintys būna pačios geriausios. Nespėjus lėktuvui sustoti suklapsėjo atsegami saugos diržai, keleiviai kėlėsi nepaisydami įspėjimų likti vietose. Bodenšteinas neskubėjo. Jam nesinorėjo grūstis išėjimo link.

Dirstelėjęs į laikrodį pasitikslino: atvyko laiku. Lėktuvas po penkiasdešimt keturių minučių nutūpė lygiai Šiandien pagaliau suvokė, kad po dvejų audringų visiškos sumaišties metų vėl valdys savo gyvenimo laivą. Regis, gerai padarė nusprendęs vykti į Potsdamą ir dalyvauti teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama Anikos Zomerfeld byla, ir pagaliau baigti šią istoriją.

greitasis pažintys lilis jeune frankfurt am maint pažintys

Tarsi nusimetė naštą, kuri slėgė pečius nuo praėjusios vasaros, tiksliau, kai prieš dvejus metus, vieną lapkričio dieną, paaiškėjo Kozimos melas. Subyrėjusi santuoka ir istorija su Anika buvo išmušusi jį iš vėžių ir gerokai pakirtusi pasitikėjimą savimi. Maža to, asmeninės bėdos pradėjo trukdyti darbui ir jis privėlė klaidų, kokių anksčiau nebūtų sau leidęs.

Vis dėlto suprato, jog santuoka su Kozima, trukusi dvidešimt metų, nebuvo ideali, kad ir kaip stengėsi apgauti save iliuzijomis. Per dažnai jai nuolaidžiaudavo ir paklusdavo jos valiai — dėl šventos ramybės, vaikų, aplinkinių. Dabar baigta.

Keleivių eilutė taku pamažu stūmėsi į priekį.

greitasis pažintys lilis jeune gintaras pažintys vyras

Bodenšteinas atsistojo, nuėmė nuo lentynos lagaminą ir leidosi prie išėjimo. Nuo A49 vartų iki išėjimo teko sukarti nemažą atstumą. Vienoje vietoje pasuko ne į tą pusę ir vėl atsidūrė išvykimo salėje. Šiame didžiuliame oro uoste jis dažnai pasiklysdavo. Nusileidęs eskalatoriumi į atvykimo salę pagaliau atsidūrė gatvėje ir paniro į šilto vakaro sutemas.

Netrukus devynios. Sutartą valandą jį pasitiks Inka. Perėjęs taksi eismo juostą Bodenšteinas sustojo prie ženklo, leidžiančio automobiliams trumpam stabtelėti. Jau iš tolo pamatė juodą landroverį ir nejučia šyptelėjo. Kozima visada greitasis pažintys lilis jeune mažiausiai penkiolika minučių ir jis labai niršdavo. O Inka atvažiavo laiku. Visureigiui sustojus pradarė dureles, užkėlė lagaminą ant galinės sėdynės ir įsitaisė priekyje.

Ačiū, kad pasitikai. Ji įjungė kairio posūkio signalą, pasuko galvą per petį ir įsiliejo į automobilių srautą. Bodenšteinas niekam neprasitarė, ko vyksta į Potsdamą, net Inkai, su kuria pastaruoju metu palaikė draugiškus ryšius. Pernelyg greitasis pažintys lilis jeune istorija, kad kiekvienam pasakotų. Istorija su Anika Zomerfeld, be abejo, išėjo jam į naudą. Pradėjo daugiau dėmesio skirti sau. Savęs pažinimo procesas buvo skausmingas, bet tai padėjo suprasti, kad anksčiau gyveno dėl kitų, o ne dėl savęs.

Visada nusileisdavo Kozimos įgeidžiams ir reikalavimams, iš geros širdies ar dėl šventos ramybės, gal net jausdamas atsakomybę už šeimą. Šiaip ar taip, toks jo nuolaidžiavimas ir šuniškas atsidavimas baigėsi tuo, kad žmonai galiausiai jis nusibodo, pasidarė nebeįdomus. Ne veltui Kozima užmezgė romaną, nes toji moteris labai nemėgo pilkos kasdienybės ir monotonijos.

Paskubėkim, kol nesutemo. Tame name dar nėra elektros. Daktarė Inka Hanzen buvo veterinarė. Kartu su kitais dviem kolegomis turėjo arklių gydyklą Kelkheime, Rupertshaino mikrorajone. Apie parduodamą namą sužinojo iš klientų. Tiesą pasakius, tai buvo pusė sudvejinto namo, nes savininkas pritrūko pinigų statyboms baigti.

Prieš pusmetį darbai sustojo, todėl jis parduodamas už prieinamą kainą. Po pusvalandžio jie privažiavo statybų aikštelę ir žingsniuodami linguojančia lenta priėjo prie durų. Inka jas atrakino. Čia viskas baigta, — aiškino Inka aprodydama cokolinį aukštą. Paskui laiptais užlipo į pirmą aukštą.

Kokia grožybė! Kairėje mirguliavo Frankfurto žiburiai, dešinėje tviskėjo oro uosto šviesos. Kartais gyvenimas iškrečia keistų pokštų.

Keturiolikos buvo beprotiškai įsimylėjęs Inką Hanzen, Rupertshaino veterinaro dukterį. Tik nedrįso jai prisipažinti, taigi tarp jų buvo šiokių tokių nesusipratimų ir jis išvyko studijuoti į kitą miestą.

Pirma jam pasipainiojo Nikola, paskui — Kozima. Inką buvo pamiršęs, bet po penkerių metų juodu vėl susitiko. Tada jis tyrė vieną žmogžudystę ir manė, kad jo santuoka su Kozima bus amžina. Inką greičiausiai vėl būtų pametęs iš akių, tačiau jųdviejų vaikai pamilo vienas kitą. Pernai jo sūnus vedė Inkos dukrą ir per vestuves jaunųjų tėvai sėdėjo šalia.

Juodu smagiai praleido laiką, vėliau retsykiais kalbėdavosi telefonu, kelis kartus drauge papietavo. Užsimezgus nuoširdžiai draugystei jau kur kas dažniau šnekėdavo telefonu ir kartu vakarieniaudavo.

Bodenšteinui patiko bendrauti su Inka, ji buvo puiki pašnekovė, patikima draugė. Stipri, savimi pasitikinti moteris, mokanti branginti laisvę ir nepriklausomybę. Bodenšteinas buvo patenkintas tokiu gyvenimu, jei ne būstas. Juk negali amžinai gyventi Bodenšteinų dvaro vežikų name. Juodu apžiūrėjo namą gęstančios dienos šviesoje ir Bodenšteinas ėmė svarstyti, ar jam nepersikėlus į Rupertshainą, arčiau jaunėlės dukters. Kozima prieš keletą mėnesių jau buvo pažinčių svetainė parduodami netoliese.

Išsinuomotame bute Cauberberge, buvusioje kalnų sanatorijoje plaučių ligoniams, buvo įsirengusi kabinetą. Pamiršę ankstesnius priekaištus, užgauliojimus Kozima su Bodenšteinu pagaliau vėl pradėjo puikiai sutarti. Abu vienodai rūpinosi Sofija, Bodenšteinas dabar net daugiau dėmesio skirdavo dukrelei.

Kas antrą savaitgalį, kartais ir kitomis savaitės dienomis, kai Kozima zing praleidimas programą išvažiuoti, pasiimdavo Sofiją pas save. Inka užrakino duris, jie vėl perėjo permesta lenta ir išėjo į gatvę.

Naktis buvo tvanki, tarp namų susitvenkusi dienos šiluma dar nespėjo išsisklaidyti. Kvepėjo medžio anglimis ir kepsniais, viename sode girdėjosi balsų klegesys ir juokas. Dvaro vežikų namas buvo atokiau nuo kitų pastatų, Bodenšteinas nematydavo nei apšviestų langų, nei pro šalį važiuojančių automobilių, išskyrus pilies restorano svečių.

Tamsiomis naktimis po vidurnakčio, ypač žiemą, jo pasaulį apgaubdavo miško tyla. Toji tyla kartais jį slėgdavo arba nuramindavo, nelygu kaip jausdavosi, ir vis dėlto jam atsibodo ten gyventi.

Ji sustojo prie automobilio ir akylai į jį žiūrėjo. Gatvės žibinto šviesoje natūraliai šviesūs plaukai žvilgėjo medaus spalva. Bodenšteinas negalėjo atitraukti akių nuo dailaus veido su atsikišusiais skruostikauliais, kerinčių lūpų. Jos grožiui neatsiliepė nei prabėgę metai, nei sunkus darbas veterinarijos gydykloje. Jis vėl susimąstė, kodėl ji neištekėjo, nesusirado gyvenimo draugo. Esu alkanas kaip vilkas. Inka sėdo prie vairo. Pija suko trečią ratą siauromis grįstomis Kėnigšteino senamiesčio gatvelėmis veltui mėgindama rasti laisvą vietą ir keiksnojo nemažą automobilį.

Netikėtai prieš pat nosį išriedėjo didelis furgonas ir ji atbulomis mikliai įvažiavo į atsiradusį tarpą. Paskubomis apsižiūrėjo galiniame veidrodėlyje, čiupo rankinę ir išlipo. Į susitikimą susiruošė pirmą kartą, todėl nekantravo pasimatyti su bendramoksliais. Šalia ledainės, už vielinės tvoros, pamatė didelę daubą. Prieš dvejus metus čia stovėjo namas, kuriame buvo rastas Roberto Vatkoviako lavonas. Nekilnojamojo turto agentui greičiausiai jo nepavyko parduoti dėl jame ilgokai pragulėjusio numirėlio.

Pija nuskubėjo pėsčiųjų taku, priėjusi knygyną pasuko dešinėn į kurhauzo parką, kuriame buvo Borgniso vila5. Pijos ausis pasiekė juokas ir klegesys, per triukšmą greitasis pažintys lilis jeune gėlynų apsupto fontano vandens teškenimo.

Pasuko už kampo ir apsidžiaugė. Vėl tas pats kvaksinčių vištų pulkelis! Nuoširdūs apsikabinimai, pakšėjimas į skruostus. Silvija švytėdama nusivedė Piją ir netrukus jas apspito seniai matytos bendraklasės. Pija stebėjosi, kaip mažai tepasikeitė jų veidai. Bučiniai, šypsenos, glėbesčiavimaisi, nuoširdus džiaugsmas po ilgo nesimatymo. Silvija rėžė linksmą kalbą, o ją dažnai nutraukdavo juokas ir švilpesys, paskui visiems palinkėjo smagiai praleisti laiką.

Ivona su Kristina metų abiturientų laidos vardu jai įteikė didelę puokštę gėlių ir savaitgalio kvietimą į grožio ir sveikatingumo kompleksą. Pija užgniaužė šypseną: Taunuse tokios dovanos įprastos! Svarbu, kad dovanojama iš širdies. Silvija net susigraudino.

greitasis pažintys lilis jeune niufaundlando greitis pažintys

Pija gurkštelėjo iš taurės ir susiraukė. Saldžių gėrimų nemėgo, bet ką padarysi, jei tokį sutaisė, tik gaila, kad saldumas sugadino seno greitasis pažintys lilis jeune prozeko6 skonį.

Ji atsisuko. Priešais stovėjo tamsiaplaukė. Jos veidas pasirodė matytas ir staiga ji atpažino kas yra cm punk tikrai pažintys laikų penkiolikmetę. Kaip malonu tave matyti!

Paskutinę akimirką apsigalvojau. Apžiūrėjusios viena kitą nusijuokė ir apsikabino. Įsivaizduok sau, sulaukus keturiasdešimt trejų. Pamaniau, pakaks ir vienturtėlės. Tačiau gyvenime atsitinka, ko labiausiai nesitiki, — Ema įsikibo Pijai į parankę.

Ar turi vaikų? Kaip visada po tokio klausimo Pijai dilgtelėjo širdį. Abi nusijuokė. Anksčiau ar vėliau vėl visi grįš į mieląjį Taunusą. Ta kaitra mane pribaigs. Atsidususi klestelėjo ant kėdės. Pija įsitaisė šalia. Ne veltui tėvai amžinai šnairuodavo. Kaip sekasi Miri? Burna išdžiūvo tiek kalbant.

Ką tu, viskas gerai. Mudu su Heningu dabar puikiausiai sutariame. Retkarčiais prisieina kartu dirbti. Be to, ir aš ne vieniša.

Pija atsilošė ir žvilgtelėjo virš terasos. Rezultatai taip pat pristatomi informacinių Rektorato sesijų metu ir Senate, jais taip pat yra dalinamasi tarptautinių asociacijų AEC, EDE ir kitų kasmetinių susitikimų ir kongresų metu.

Tarptautinių ryšių skyrius atsakingas už EPS principų ir nuostatų taikymo visoje LMTA monitoringą ir mažiausiai kartą per metus, metinės veiklos ataskaitos metu, teikia Rektoratui įgyvendinimo ataskaitą. Pagrindinė šio projekto idėja — dalintis spektakliais, darbo įgūdžiais scenoje, susipažinti su kiekvienos šalies teatro mokymo institucijų sistemų specifiškumu, dalintis skirtingomis kultūromis ir jų raiškos formomis.

Jacoux ilgamečio bendradarbiavimo rezultatas. Pirmojo sociologija interneto pažintys Lietuvoje organizatorės Vilija Meškaitienė, dramos studijos Šakiuose vadovė, bei gimnazijos direktorė Jūratė Mozūraitienė šiais metais su projekto dalyviais nusprendė pasidalinti LMTA studentų ir dėstytojų patirtimis bei pristatyti aukščiausio lygio teatro profesionalus rengiančią Lietuvos instituciją.

Lapkričio 26 d. Sceninio judesio dėstytojas Vilen Arutiunian mokys kapueiros — kovos ir vaidybos meno, o dainavimo dėstytoja Indrė Dirgėlaitė ves pamokas, kuriose svečiai iš Lietuvos ir Prancūzijos turės galimybę patirti lietuviškų sutartinių skambesį. Pagrindinis mobilumo programos tikslas — paskatinti bendradarbiavimą su ne Europos šalių partnerinėmis institucijomis.

Atsižvelgiant į geresnio formaliojo švietimo ir neformaliojo ugdymo, profesinio mokymo ir darbo rinkos tarpusavio sąsajų supratimo poreikius, LMTA numatė bendradarbiavimą Senegale ne tik su aukštąja menų mokykla, bet ir su profesine Afrikos tradicinio ir šiuolaikinio šokio mokykla Ecoles des Sables bei tarptautiniu šiuolaikinio šoko festivaliu KAAY FECC. Susitikimuose buvo aptartos tolimesnės dėstytojų mainų galimybės, pasikviečiant Afrikos šokio motina tituluojamą, Afrikos tradicinio ir šiuolaikinio šokio metodo dėstytoją, Ecole de Sables šokio mokyklos įkūrėją, choreografę ir atlikėją Germaine Acogny.

Artimiausiu metu numatoma įgyvendinti atsakomąjį Senegalo administracijos ir dėstytojų vizitą bei kitais metais, jei bus gautas finansavimas mobilumo paraiškos rezultatai bus paskelbti birželio pradžiojepradėti studentų mainų programą. LMTA ir Afrikos institucijų atstovai susitikimo metu pritarė pagrindinei programos idėjai, kad Erasmus mainai padės ne tik geresniam kitų kultūrų pažinimui, bet ir Europos Sąjungos vertybių supratimui. Be to, jie paskatins greta dažniausiai mobilumo vizitų metų vartojamos anglų kalbos bendrauti frankofoniškame Senegale dominuojančia prancūzų kalba.

Giedrė Kabašinskienė Daugiau Diskusija apie LMTA: kokių plytų reikia tarptautinei mokyklai? Su naujais projektais taip jau būna: gyveni sau ramiai, ir staiga prieš tavo langus atsiranda didelis skelbimas, kad čia išaugs os aukštų verslo pastatas ar kokia tarptautinė mokykla. Nors niekas aplinkinių gyventojų neklausė, ar apskritai reikalingas tas griozdas.

Zoom platformoje informacija apie registraciją — žemiau. Diskusijoje drauge norime išsiaiškinti dėl paties pastato reikalingumo. Kas mūsuose suprantama kaip tarptautiškumas? Šlovė būti įrašytiems tarp kitų aukštųjų mokyklų kaip Nr. O kaip kviesime užsienio studentus į mūsų nutriušusius Sluškų rūmų koridorius?. Diskusijoje aiškinsimės, kuo LMTA patraukli studentams ir darbuotojams, ką duoda išvykos kitur, kas yra tarptautinių mokyklų ragavęs dėstytojas?

Ar tarptautiškumas yra tikros pedagoginės bei mokslinės ambicijos, ar už to slypi daugiau lėšų iš Švietimo ministerijos? Klausimų — daug, tikimės, jų kils ir bendruomenei. Todėl prieš statydami pastatą, išsiaiškinkime dėl pamatų ir viso pastato poreikio.

Kad šis architektūros šedevras neužgožtų aplinkiniams saulės ir visi bandytų gyventi draugiškai ir bendradarbiaudami — na, kaip tikroje daugiabučio bendruomenėje. Ir visi internetu prisijungę bendruomenės nariai, suinteresuoti sklandžia projekto statybų eiga.

Diskusiją moderuos Muzikos studijų inovacijų centro vedėjas Mantautas Krukauskas ir magistrantė Vaiva Martišauskaitė. Diskusija skirta tik LMTA bendruomenės nariams, todėl norinčius prisijungti kviečiame registruotis užpildant trumpą registracijos formą. Užpildę šią formą, nurodytu el. Tik užsiregistravę greitasis pažintys lilis jeune galės prisijungti prie diskusijos. Registracija vyksta iki balandžio 21 d. Nuorodą atsiųsime likus valandai iki renginio. Iki susitikimo balandžio 21 d.

Organizatorių informacija Daugiau Ar nuvilnys žinia po pasaulį? Apie Virgilijaus Noreikos konkursą Auksinis šių metų rugsėjis Lietuvoje štai jau antrąsyk pasitiko Tarptautinį Virgilijaus Noreikos dainininkų konkursą. Šįkart jis kitoks — nebeturime tarp mūsų maestro Noreikos, o ir konkurso sąlygos neįprastos: dėl pandemijos pirmieji du turai buvo klausomi iš vaizdo įrašų.

Juolab kad įrašų kokybė pasitaikė labai netolygi: didelė pretendentų dalis nusifilmavo kasdienėje darbo aplinkoje namie, auditorijoje ar mažyčiame grimo kambarėlyje greta prasto, ne ypač gerai suderinto greitasis pažintys lilis jeune.

Apskrito pažintys santykius rinkosi pagarbesnę aplinką ir gerą fortepijoną, nepamiršdami, kad aplinka taip pat meno kūrinys arba ne. Beje, šioji aplinkybė daug pasakė apie pretendento požiūrį į savo profesiją. Nustebino šiek tiek nelaukta organizatorių nuostata neskelbti subtitruose akompaniatorių, tarsi šie būtų bevardžiai.

Todėl ypač malonu buvo klausytis išmanaus akompanavimo, kai pianisto išraiška sinchroniškai atliepia solisto emocijų amplitudę. Finalo rugsėjo iąją laukėme nekantraudami įsitikinti, koks gi bus tas tikrasis skambėjimas.

Nereiktų pamiršti, kad, ko gero, visi dalyviai bent pusmetį dėl jau minėtos pandemijos neturėjo galimybės reguliariai dirbti. O dainavimas sau pačiam niekad neatstos gyvo ryšio su publika. Dar kartą tenka paaimanuoti ir dėl mūsų teatro akustikos, o kas nors lengva ranka pagrūmos ir orkestrui — ar ne per garsiai grojo. Apskritai to vakaro nuotaika buvo keistoka, trūko šventiškumo.

Nele Neuhaus - Piktas Vilkas | PDF

Gal dėl to, kad prisiminus pirmojo konkurso laureatus — charizmatiškąjį ukrainietį Valentiną Dytiuką, azartiškąjį Modestą Sedlevičių, o ir visus kitus, — galima tvirtinti juos buvus akivaizdžiai stipresnius. Šįkart tarsi ir scenos apšvietimas per blausus, lyg būtų pritrūkę kelių šimtų liumenų… Visas renginio ritmas ir intonacija patikėti vedėjų Rasa Murauskaitė, Gerūta Griniūtė atsakomybei. Pasirinktas formaliausias kelias joms ateiti į sceną pro orkestrą, anonsuoti ir išeiti.

Šiuokart atrodė, kad ir vedėjos jautėsi kiek nejaukiai, tarsi jų dalykiški anonsavimai būtų sklidę į salę nesulaukdami emocinio atsako. Ne jų kaltė. Matyt, renginio režisierius jei toks buvo nepaprognozavo visumos, o gal rengėjai režisieriaus išvis nenumatė. Ne pro šalį būtų buvęs ir dailininko žvilgsnis. Belaukdami konkurso rezultatų, žiūrovai svetingame furšete ačiū rengėjams juokais kirto lažybų, kaipgi išsidėstys premijos.

LMTA | Prof. Audronė Žiūraitytė: „Svarbiausia – būti savimi“

Daugeliui jų šansai atrodė panašūs. Pripažįstant žaviosios belgės muzikalumą, jos balso vibrato intensyvus virpėjimas mane asmeniškai trikdė. Neapleido mintis, kad tasai virpėjimas yra nevalingas ir gana artimas ydai — vadinamajam tremolui, kuris sunkiai dera tiek su mažoro, tiek su minoro derme. Atliekant šiuolaikinį repertuarą jis gal ne taip pastebimas, tačiau bel canto reikalautų tikrai lygesnio garso.

Ir pralošiau, nes pirmoji premija paskirta Louise. Na, matyt, komisija išpažįsta kitokią balso emisiją. Dar viena finalistė, Yauheniya Babič iš Baltarusijos, dėl pandemijos į finalą atvykti negalėjusi, atstovauja tų didelių balsų kategorijai, kuriuos valdyti, įgyjant harmoningą pusiausvyrą, reikia daug laiko.

Džiugu, kad mūsų teatras spontaniškai įsteigtu prizu J. Tad galėsime pasigėrėti jos gražiu, lygiu balsu, puikia vokalo mokykla, įspūdingu diapazonu, muzikalumu, artistiškumu. Muzychenko yra garsios Sankt Peterburgo pedagogės, profesorės Tamaros Novičenko, išauginusios didžiulį būrį puikių sopranų, taip pat ir Anną Netrebko, mokinė.

Pastarajam įteiktas ir specialus prizas — galimybė debiutuoti Klaipėdos muzikiniame teatre. Mūsų tėvynainis baritonas Romanas Kudriašovas apdovanotas diplomu. Jam skirtas ir specialus prizas — galimybė surengti rečitalį Kintų festivalyje. Šio dainininko kelias — tai gražus darbštumo, atsidavimo ir pagarbos savo profesijai pavyzdys.

Nele Neuhaus - Piktas Vilkas

Prisimenu jo stojamąjį egzaminą į LMTA — klaipėdiškis, pedagogės Valerijos Balsytės mokinys, tuomet dainavęs tenoru, iš visų išsiskyrė ypatingu muzikalumu. Akademijoje prof. Šiuo metu Romanas jau sukaupė solidų paklausaus kviečiamo solisto repertuarą ir patirtį. Barokiniuose pastatymuose Valdovų rūmuose jis parodė puikų stiliaus supratimą ir gebėjimą juvelyriškai tiksliai tai atlikti.

  • Pažintys mano būdas
  • Greitasis pažintys tokyo japonija

Dar du konkurso diplomai paskirti tenorui iš Slovėnijos Georgui Ravnikui ir bosui Romanui Liulkinui, reziduojančiam Italijoje. Šie du dainininkai neturėjo dalyvauti finale, bet Y. Babič ir puikiam finalistui Ochirsaikhanui Erdenee Mongolija negalėjus atvykti, jų vietas užėmė artimiausią balų skaičių surinkusieji. Išeitų, kad šiems dainininkams nelauktai pasisekė.

Prisimenant, kad konkurse dalyvavo net 14 pretendentų iš Lietuvos ir pasidžiaugus, kad 5 iš jų pateko į antrąjį turą, galbūt kyla klausimų, kodėl pasveikinti galime tik vieną finalistą — Romaną Kudriašovą.

Juk repertuaro techninius sunkumus įveikė visi. Tad ko pritrūko? Konkursas visais atvejais yra naudinga mokykla, kiekvienam dalyviui parodanti jo galimybių vertę dideliame kontekste. Juk išklausyta per 80 dalyvių! Kam įtaigos pritrūko, kam artistiškumo. Kažkas buvo akademiškas, bet… nuobodus, kažkas galbūt pavargęs… O kažkas kone atsainus ar pristigęs individualumo, kai pastebimai ryškėjo ne autentiška, o nusižiūrėta arba įteigta maniera, skonis, laikysena, gestai.

Įkyriai aplanko mintis, kad vienas kitas mūsiškis vis dar negali išvengti provincialaus mentaliteto šešėlio. Kita vertus, pasirodymas tarptautiniame konkurse — tai ir galimybė išsiųsti apie save žinutę pažinčių svetainė užsienyje auditorijai.

Pridurčiau, kad Ieva gerokai profesiškai ūgtelėjusi. Konkursui pasibaigus, pasiteiravau LMTA dainavimo katedros vedėjos, konkurso vertinimo komisijos pirmininkės profesorės Astos Krikščiūnaitės, kokios gi šiuo metu dainavimo studentų tobulėjimo galimybės. Rengiami meistriškumo kursai, keičiamasi studentais ir dėstytojais, kuriami bendri projektai. Rengiami šiuolaikinės muzikos kursai, pasirengimo perklausoms kursai, perklausos nuotoliniu būdu ir pasirengimas joms, prancūzų kalbos kursai.

Cherubini konservatorija taip pat. Mūsų studentai, baigę magistro studijas, turi galimybę ten vykti kaip ir į kitas greitasis pažintys lilis jeune trijų mėnesių arba pusės metų stažuotės, gauti stipendiją. Dažnai sulaukiame į meistriškumo kursus atvykstančių pedagogų. Pasauliui tapus atviram, studentai ir savo iniciatyva išvažiuoja tobulintis. Katedra net turi galimybę paremti juos finansiškai, na, gal ne visus.

Iš LMTA skiriamų lėšų dalinai apmokame kelionę arba stojamąjį mokestį. Taigi, LMTA, lyg rūpestinga motina, rūpinasi savo auklėtiniais, ir girdint apie šias konkrečias galimybes kone sukasi galva. Atsidariusi nuorodą ir skaičiuodama Europos mokyklas, į kurias mūsų studentai gali vykti tobulintis, pamečiau ir skaičių — jų yra gerokai per šimtą… Kiekvienas besimokantis dainuoti svajoja apie operos teatrą. Mūsų teatras, regis, taip pat rūpinasi galimai būsimų solistų tobulėjimu.

Pradėję semtis scenos įgūdžių jau akademijoje, absolventai per konkursą gali tikėtis patekti į LNOBT stažuotojų grupę. Tačiau teatro vadovas Jonas Sakalauskas apgailestavo, kad jei stažuotojas net ir gerai užsirekomenduotų, priimti jį į trupę nėra galimybės, nes reikėtų ką nors atleisti iš dabar esančių 20 etatinių solistų.

Tai skausminga procedūra. Tad lieka laviruoti ir derinti visus įsipareigojimus, užtikrinant pasirodymus teatro scenoje ir jauniesiems, ir etatiniams, ir pasaulio solistams, kaip ir dera nacionaliniam teatrui — aukščiausio rango valstybinei meno instancijai. Jonas Bruveris, sakęs, kad tautiškumo aspektas čia yra moralinis.

Be to, anot direktoriaus, reiktų atgaivinti ir buvusią operos studiją. Visa tai vadovas tikisi įgyvendinti, antraip jis čia neliksiąs, nors tikslus greitasis pažintys lilis jeune nebūsią lengva, kadangi vadinamasis operos verslas pasaulyje esąs sudėtingas, o produkcija brangi.

Teatras stokoja vadinamųjų instrumentų: stinga valstybės skatinimo, teatre trūksta vietos repetavimui, mažai vietos pažintys pokalbių programa Viltis dedama į būsimą priestatą. Atsirastų ten ir kamerinė salė. Taigi, ledai pajudėsią.

Konkurso apdovanojimų ceremonijoje žiuri pirmininkė prof. Krikščiūnaitė kalbėjo, kad Tarptautinis Virgilijaus Noreikos konkursas yra ypatinga Lietuvos dainininkų bendruomenės šventė.

greitasis pažintys lilis jeune lenkų pažintys gdanskas

Tad tegu įgaus toji šventė gražų pagreitį, tegu sugrįžta ji reguliariai — būna aukštų kriterijų, brangaus pastovumo garantas ir, A. Krikščiūnaitės žodžiais tariant, konkreti žinia apie Lietuvą neramių virsmų kupiname, kosmopolitiškai globalėjančiame pasaulyje. Prezentacijoje bus pateikti esminiai besibaigiančio projekto rezultatai, mišraus ir nuotolinio mokymo patirtys, įgyvendintos penkių projekto partnerių iš trijų šalių. Lietuvos muzikos ir teatro akademija projekte buvo atsakinga už internetinės platformos vystymą ir skaitmeninių kompetencijų mokymus partnerių institucijų dėstytojams.

LMTA dėstytojai bendradarbiavo rengiant nuotolinius ir mišrius studijų modulius: doc. Indrė Baikštytė — Greitasis pažintys lilis jeune muzikos, prof.

Algirdas Janutas — Vokalinės fonetikos užsienio kalbomis, lekt. Jonas Jurkūnas ir lekt. Mantautas Krukauskas — Kompozicijos, doc. Audra Versekėnaitė-Eftymiou — Muzikos teorijos. Kaip sekasi Akademijai karantino metu? Kaip sekasi Akademijai dirbti karantino sąlygomis, sustabdžius vadinamąsias kontaktines studijas, atšaukus meno renginius, absoliučiai daugumai dirbant iš namų?

Visgi Akademija veikia, o bene aktualiausias klausimas šiuo metu, kaip sekasi dėstytojams ir studentams pereiti prie nuotolinio mokymo. Apie tai ir ne tik kalba LMTA prorektorės doc. Vida Umbrasienė, prof. Ramunė Marcinkevičiūtė, doc. Deividas Staponkus, Klaipėdos fakulteto dekanas prof. LMTA studijų prorektorė doc. Turime pakankamai aktyvią virtualią mokymosi aplinką Moodle, kurioje yra net studijų dalykai. Praėjusiais metais šios aplinkos galimybėmis naudojosi 43 dėstytojai, elektroninėse studijose dalyvavo apie studentų.

Paskelbus karantiną, reikėjo tiesiog susitelkti ir operatyviai apklausti visus dėstytojus, kokiomis nuotolinio mokymo galimybėmis jie šiandien naudojasi, o tiems, kurie to pageidauja, bet Moodle dar nesinaudojo, greituoju būdu suteikti prieigas.

Respectus Philologicus 2018 33 (38)

Taigi per savaitę jau greitasis pažintys lilis jeune dar 76 naujas prieigas Moodle platformoje, kur dėstytojai gali dirbti greitasis pažintys lilis jeune konferencijų būdu, talpinti studijų medžiagą į virtualią erdvę, bendrauti su studentais forumuose. Studentai gali atlikti kontrolinius testus, siųsti savo rašto darbus dėstytojams ir gauti grįžtamąjį atsaką ir t.

Taigi akademija yra visiškai pasirengusi darbui nuotoliniu būdu. Turime ir patirties, ir kompetencijų, ir pakankamai išteklių. Mano galva, dabartinė situacija suteikia galimybę patobulėti, paeksperimentuoti, paieškoti. Virtualus bendravimas jau ir taip visiems yra tapęs kasdienybe. Esame kūrybiška menininkų bendruomenė. Mums netrūksta išradingumo, pažintys profilis duomenų manau, kad šis laikotarpis butelis pažintys duraglas baigtis atrastais naujais bendravimo būdais, o gal ir kūrybiniais projektais.

Naudodamasi proga noriu nuoširdžiai padėkoti Muzikos inovacijų studijų centro vadovui Mantautui Krukauskui ir visai jo komandai už operatyvumą ir profesionalumą, sprendžiant neatidėliotinus klausimus, susijusius su studijų proceso perkėlimu į virtualias erdves.

Na, o mūsų studentai — tai jau su technologijomis rankose užaugusi karta. Manau, kad būtent jie galės pasiūlyti galimybes, apie kurias šiandien mes dar nespėjome pagalvoti. Muzikos atlikimui reikia nevėluojančio garso, chorui, orkestrui, operai, vaidybai, kinui reikia artimo kontakto, nes studijų rezultatas yra kolektyvinis. Šiandien dar neturime geriausio sprendimo, ką darysime jeigu karantinas užsitęs ilgiau, nei dabar tikimės. Šiandien studentai turi atlikti individualios saviruošos užduotis, konsultuodamiesi su dėstytojais, siųsdami jiems vaizdo ir garso įrašus.

Bet tai tik proceso dalis. Komunikuodami ir tardamiesi vieni su kitais bandysime ieškoti sprendimo vėliau. Karantino pabaigos laukti tikrai reikia — visomis prasmėmis. O svarbiausia — saugokime save ir vieni kitus.

Laikykimės fizinio atstumo, bet būkime kaip niekada artimi dvasiškai. Meno prorektorė prof. Turėkime viltį, kad Akademijos dėstytojai ir studentai menininkai patirs kuo mažiau neigiamų padarinių, o užrakintos koncertų, teatrų, kino salių, galerijų durys atsivers kaip galima greičiau. Atšaukti Akademijos meno renginiai taip pat stipriai paveikė mūsų bendruomenės įprastines veiklas, neįvyko ir neįvyks suplanuoti koncertai ir spektakliai, kurių pasiruošimui skirta daug energijos.

Dalį renginių planuojama perkelti vėlesniam laikui, kuris galės būti nustatytas atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje. Suprantama, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu pagrindinis dėmesys ir pajėgos turi būti skirtos studijų procesui, tačiau visus norinčius prisidėti prie Akademijos meninės raiškos nuotoliniu būdu, kviečiu dalintis savo sumanymais el.

O kol kas prisiminkime, kaip šauniai Akademijos bendruomenė susitelkė m. Mokslo prorektorė doc. Judita Žukienė tarp akademijos darbuotojų atliktų darbų mini parengtą Akademijos m. Be to, doc. Žukienė penktadienį trečiakursiams vedė pirmą Lietuvių muzikos istorijos paskaitą nuotoliniu būdu — iš savo namų.

Kokie įspūdžiai? Buvo prisijungę daugiau nei 40 studentų. Paskaita vyko realiu laiku, džiaugiuosi, kad studentai buvo aktyvūs — pasikeitėme informacija ir susitarėme susitikti nuotoliniu būdu po savaitės paskaitos metu. Iki tol Moodle nuotolinio mokymo sistemoje turėjau kursus, esu pratusi ten kelti medžiagą.

O dabar dar buvo įdiegta video konferencijos galimybė. Kaip viskas vyko? Prie kompiuterio savo namuose pasakojau, per youtube leidau muzikos įrašus, rodžiau skaidres — studentai reagavo, atsakinėjo į klausimus. Buvo šiokių tokių techninių nesklandumų, bet juos pavyko greitai pašalinti. Žinoma, priprasti prie naujų aplinkybių reikia — tai nėra paskaita auditorijoje. Bet smagi gaida yra ta, kad paklausti, kaip laikosi, dauguma atsakė, jog gerai.

Palinkėčiau visiems turimą laiką ir naujas galimybes išnaudoti kūrybiškai: įgyti naujų kompetencijų, komunikavimo nuotoliniu būdu įgūdžių. O taip pat — supratingumo ir saugoti vieniems kitus. Teatre, scenos menuose, kur yra daug tiesioginio kontakto disciplinų, nuotolinės studijos kelia daug iššūkių.

Pavyzdžiui, ką daryti su diplominių darbų atsiskaitymu. Kol kas klausimų daugiau negu atsakymų. Su teoriniais dalykais yra kaip ir paprasčiau. Dabar tiesiog peržiūrime tvarkaraščius, dirbame atskirai su dėstytojais, yra bandomos skaitmeninės platformos. Kol kas mums šitą pirmą praktiką reikia susisteminti, surasti sprendimą, ką toliau daryti su praktiniais dalykais, jei situacija užsitęs.

Vis dėlto dėstytojų išradingumas yra begalinis: kai kurie judesio dėstytojai įrašinėja žingsnelius ir dalijasi šitais filmukais. Žodžiu, dabar aplinka labai eksperimentinė. O bendravimo su studentais kanalai yra įvairūs: el. Galbūt išskirtinė situacija paskatins naujas teatro formas? Svarbu, kad nebūtų daromos drastiškos išvados, kad apskritai visas paskaitas galima įrašyti ir tiesioginis kontaktas nėra būtinas.

Tokiomis perspektyvomis abejočiau, nes vien tik sėdint užsidarius klaustrofobinėje erdvėje pasiilgsti žmogiško kontakto. Pakeliui reikia spręsti daugybę psichologinių problemų taip pat. Su šita situacija žmonės tiesiog psichologiškai turi susidoroti: atrodo, fiziškai laiko daug, tik sėdėk ir skaityk knygą, bet kai esi išsimušęs iš įprastinio ritmo, nėra lengva susikaupti ir pradėti tą knygą skaityti.

Bendraujame su studentais ir žinau, kad daugelis yra pasimetę ir tai duoda savo vaisių. Aukštosios mokyklos kitose šalyse labai intensyviai bendrauja su norinčiais stoti dirba on-line, bet po to tiesioginis kontaktas vis tiek turi būti, nes negali iš nuotolinės informacijos priimti sprendimų. Dabar reikia dvasinės ramybės, pagalbos vienų kitiems ir supratimo. Atsirado kažkokia vienybė — naujas, nepatirtas pažintys 8 minučių niujorkas. Visi gyvename situacijoje, kuri keičiasi kas valandą: tai panika, tai nusiraminimas.

Kol kas linkiu visiems pabandyti suvaldyti situaciją. Kai kurie dėstytojai su moderniomis programomis dirbo ir anksčiau, jiems tai ne naujiena. O dėl praktinio darbo, kiekvienas dėstytojas renkasi jam ar studentams patogią ar prieinamą bendravimo metodą.

greitasis pažintys lilis jeune persiųsti pažinčių atsargų parinktis

Dėstytojai formuluoja užduotis, veiksmas vyksta. Smalsu, kaip gali vykti vokalo studijos nuotoliniu būdu? O kaip kiti atlikėjai? Užsienio studentai? Pavyzdžiui, Operos studijos studentai, kaip man minėjo doc. Martynas Staškus, gavo užduotį parašyti referatą apie personažą, kurį dainuoja rengiamame operos spektaklyje.