Galia siekia dar daugiau galios, o ne gėrio ir teisingumo. Laimei, grįžtant į miesto centrą grįžo ir geografinė nuovoka. Nors daug svarbios pirminės informacijos čia nėra užfiksuota, ši tabulatūra vienas iš nedaugelio šaltinių, liudijančių tokio pobūdžio rinkinių sudarymo tradiciją, kūrinių perrašymo ir transnotavimo, pagaliau tabulatūrinio muzikinio rašto vartojimo faktą XVII a. Nėris paklusniai vykdė šitą romantinio meno postulatą — buržuazinėje visuomenėje ji neieškojo jokių šviesos pragiedrulių, kuriais būtų galima žavėtis, jokių pozityvių 'idealų, kuriems būtų verta aukotis, taip pat jokių konkrečių detalių ir spalvų kuriamam poetiniam vaizdui. Trijų mergelių tiltas jungia Gričiupį su Panemune.

Jaunuosius tuokė kunigas brolis Rolandas Taučius, dėl kurio perkėlimo metų pradžioje iš Vilniaus Bernardinų į Kauną labai gailėjau. Ne, tokių šiaip sutapimų nebūna. Antspaudų į piligrimų pasus norėjome ne tik etapo pradžioje ir pabaigoje, bet ir pačiame Kaune. Jeigu yra menkiausia galimybė, kodėl neatsižymėjus? Tuo tikslu, nebūčiau giliai širdy filologė, pirmiausia užklydome į Maironio lietuvių literatūros muziejų. Jo darbuotoja buvo labai geranoriška, deja, antspaudas direktorės kabinete, o šeštadienį kabinetas užrakintas.

An Outline of Diplomatic Protocol Development Through the Prism of Communication

Ką padarysi, nuspūdinome prie Rotušės. Jos aikštėje būriavosi išsipuošę vestuvininkai ir begaliniai viliojo staleliai su šampanu ir vaišėmis, kai kur net su padavėjais, mat kokia nauja mada. Kaip kokios juozapotos tarp gražių ponų paskui vestuvininkus įsmukome į Rotušę - jie tuoktis, o mes į turizmo informacijos centrą užsidėti dar vienų antspaudų.

Paskui jau klaidžiojome. Šitas etapas nėra sužymėtas, todėl tenka vadovautis žemėlapiu. Viena gatvė ten ar šen Taigi užuot pakilusios į Ąžuolyną Vytauto parku, pūškavome triukšminga Parodos gatve. Jurgio Mačiūno aikštė. Deklaruojama, jog tai pirmoji aikštė pasaulyje, į kurią negalima patekti. Sesuo norėjo pabandyti, šiaip ar taip tą dieną būtų ne pirmas ir ne paskutinis kartas bėgioti per gatvę belekur Kirtusios Ąžuolyną dar kartą suklydome, tik šį kartą su pliusu.

Kai K. Baršausko gatvę nutarėme pasiekti Radvilėnų plentu, kur šiaip normalūs žmonės vargiai vaikšto, nes eiti gatve be šaligatvio palei gana intensyvų eismą nesmagu ir net pavojinga. Betgi atkaklumas buvo apdovanotas! Visiškai atsitiktinai bet ar būta tą dieną atsitiktinumų?

Intertekstualumas Teorija Ir Praktika by Melnikova I. PDF

Adomas Mickevičius metais mokytojavo Kaune, kur parašė pirmus brandžiuosius savo kūrinius, jis mėgo būti Girstupio upelio slėnyje. Kai poetas rengėsi išvažiuoti į užsienį, metų pavasarį jo draugai čia, šiame slėnyje, surengė išleistuves.

Nuo tada šitoji vieta vadinama Adomo Mickevičiaus vardu. Ant akmens, ant kurio mėgdavo sėdėti poetas deja, jo dar neteko pamatyti, tik žinau, kad toks yra, bet šį kartą negalėjome sau leisti prabangos į slėnį nusileisti iškalti metai, nors sakoma, kad data buvo iškalta beveik šimtmečiu vėliau. Maniau, gal buvau kur skaičiusi, kad nebėra Girstupio, kad upelis jau seniai palaidotas po betonu ir sovietiniais rajonais, tuo maloniau buvo jį pamatyti.

Kirtusios K. Baršausko gatvę ja normalus il pažintys bloomington minėtą nuobodoką ruožą iki Trijų mergelių tilto. Iš įdomesnių dalykų pakeliui - A ir J. Gravrogkų vardu pavadinta gatvelė. Kaskart nesu tikra, ar teisingai parašau ar ištariu.

Pavardė neįprasta ir dėl to mudvi su sese labai suintrigavusi. Pasirodo, gatvė pavadinta brolių grafų iš labai senų garbių didikų Gravrogkų ir Goes giminių, Antano ir Julijono Gravrogkų, vardu.

Jie abu baigė mokslus ir dirbo tuometinėje imperijoje, ir abudu grįžo į jau nepriklausomą Lietuvą. Abudu prieškariu buvo Lietuvos inžinieriai mechanikai. Antanas Gravrogkas nuo metų iki mirties aisiais gyveno Kaune, dirbo geležinkelių sistemoje, dėstė Kauno universitete, ilgus metus buvo Lietuvos šaulių sąjungos vicepirmininkas, metais - vienas pagrindinių Klaipėdos krašto sukilimo organizatorių, - metais buvo Kauno miesto burmistras.

Jo brolis Julijonas, taip pat metais grįžęs į atkurtą Lietuvą, suorganizavo technikos mokyklas Vilniuje ir vėliau Kaune, taip pat ilgą laiką dėstė Vytauto Didžiojo universitete, - metais buvo universiteto rektorius. Mirė metais Klivlende. Trijų mergelių pėsčiųjų tiltas per Nemuną su nuolydžiu. Kaip matyti, apylinkės industrinės, apačioje lieka laikinai išardyta geležinkelio linija iš Vilniaus, netoliese matyti Kauno geležinkelio tunelis.

Šitie objektai padėjo susiorientuoti, kur esame ir kokius rajonus kaskart pravažiuojame traukiniu iš Vilniaus į Kauną. Trijų mergelių tiltas jungia Gričiupį su Panemune. Išėjusiems atminti, atėjusiems atgimti Nemėgstu užtvankų, išprievartaujančių upes ir užliejančių dešimtis kaimų, nemaloni man ta HES.

Bet tolumoje jau matosi Pažaislio kupolas. Spėjome įžengti prieš pat leidžiantis sutemoms. Viešbučio registratūroje įspėjo, kad jų antspaudai nespalvoti - ar tiks. Viršūnė, galvoju, negi būna spalvotų antspaudų?

Lithuanian musicology - PDF Free Download

Beje, labai gražus, džiaugiuosi tokį turėdama savo piligrimo pase. Šiek tiek pavaikščiojome aplinkui, kol visai sutemo, paskui susiradome troleibusų stotelę, įsėdome į 5 troleibusą ir buvome greitai bei patogiai nuvežtos tiesiai į Kauno autobusų stotį. Kaune iš vairuotojo perkamas troleibuso bilietas kainuoja eurą, bet jo nereikia žymėti.

Na ką, iki kitų metų ir Buen Camino! Buvau dienai išvažiavusi į Gardiną.

Psichogenetinių paskaitų pagrindai. "Psichogenetics pagrindai. Klausimai dėl savikontrolės

Gardinas yra senas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas. Jame, netekęs savo tėvonijos Senųjų Trakų, rezidenciją buvo įkūręs Vytautas, kuris ir pastatė Senąją pilį.

Gardinas buvo mėgstamiausia karaliaus Stepono Batoro rezidencija, čia jis ir mirė. Senojoje pilyje pakeliui iš Krokuvos nespėjęs pasiekti Vilniaus nuo džiovos mirė jaunasis karalaitis Kazimieras. Gardino naujojoje pilyje posėdžiavęs Abiejų Tautų Respublikos Nebylusis Seimas patvirtino antrąjį Valstybės padalijimą. Toje pat pilyje sosto atsisakė paskutinis mūsų karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis.

Gardinas yra už keliasdešimties kilometrų nuo Lietuvos sienos. Daugiau ezopo kalbos, mažiau šypsenų aptarnavimo sferoje, bet Gardino senamiestyje jaučiausi kaip Lietuvoje. Sovetskaja gatvė anksčiau vadinosi Vilniaus. Vilniaus gatvė Gardine yra ir dabar, bet jau nebe pačiame centre ir menkai reprezentatyvi Kaip dienos kelionei per didelių lūkesčių neužsikėliau, bet vis dėlto tikėjausi daugiau nei gavau. Kelionė palyginti nėra brangi 25 eurai plius 5 eurai už leidimą, 2 eurai už ekskursiją ir 5 eurai už plaukimą Augustavo kanalu plius asmeninės išlaidosbet ekskursinei programai laiko pritrūko.

Programos įvykdymas ir kokybė priklauso nuo daugybės veiksnių - eilių pasienyje, nuo Normalus il pažintys bloomington sienos kirtimo procedūrų, nuo vietos gidų kvalifikacijos taip pat.

Nors kelionių organizatorius teisiškai apsidraudžia dėl programos pakeitimo ir eiliškumo, vis dėlto siūlyčiau peržiūrėti pasiūlymą ir priartinti jį prie realybės. Dar pridėkime ankstų kėlimąsi ir ilgą važiavimą, ir išeis, kad smagiai praleisti laiką su bendradarbėmis galima ir normalus il pažintys bloomington išsimiegojus. Nežinau kaip jums, bet man keltis trečią nakties yra be proto sunku.

Kai kurie kelionių į Gardiną organizatoriai trečią nakties jau išveža iš Vilniaus, tai jau žiauru ir išvis kokia prasmė į pažintinę kelionę važiuoti pusiau be nuovokos. Nesinaudoju uberiais nei boltais, todėl į kelionės starto vietą tuščiomis gatvėmis važiavau savo transportu. Pagal planą pirma stotelė tualeto reikalais numatyta tik pasienyje, kuris yra maždaug už pusketvirtos valandos nuo kelionės pradžios. Bet reikalui labai prispyrus sustoja ir anksčiau, kam labai reikia, tik reikia pasakyti.

Raigardo pasienio punkte Lietuvos pusėje galima ne tik nueiti į tualetą, bet ir nusipirkti kavos iš aparato, todėl gerai turėti monetų. Mūsų pasieniečiai turi geležinę kantrybę ir gerą humoro jausmą, na, ir moka priversti pastrigusį aparatą vėl virti kavą, nors tas tikrai neįeina į jų pareigas.

Baltarusijos pasienio pusėje iš autobuso išlipti negalima, garsiai juoktis taip pat negalima, reikia ramiai ir drausmingai laukti, kol baltarusiai surinks ir išdalys pasus. Pasak kelionės vadovo, laukėme vidutiniškai ilgai, būna ir blogiau, kai po vieną iškratyti sugalvoja baltarusių muitinė.

Mūsų tik vairuotojui liepė atidaryti visas tuščias bagažo erdves. Į Baltarusiją negalima įvežti mėsos ir pieno produktų, tą irgi sužinojome pasienyje. Baltarusių muitininkas užuodė kažkieno pasienio punkte baigtus valgyti sumuštinius, palinkėjo gero apetito, bet nekratė.

Iš Vilniaus išvažiavę penktą ryto, važiuodami pro Kauną, Gardiną pasiekėme apie vienuoliktą. Pirmiausia nuvykome prie Koložos, arba Šv. Patys individai siekia ne vienovės Fournier,bet tam tikro nuoseklumo ir neprieštaringumo. Fragmentuoto tapatumo idėja remiasi faktu, kad žmonių tapatumai visų pirma socialiniai Craib,ir žmonės yra keliuose socialiniuose laukuose, visada blaškydamiesi ir neapsispręsdami, kurį tapatumą reikėtų pasirinkti.

Kalbant apie tapatumą, nurodomi visuminiai agregatiniai ir ne tokie konkretūs lygmenys. Nors socialiniai tapatumai kinta, bet mano tapatumas pasilieka, nes jungia visus, kuriuos aš turėjau, turiu ir turėsiu Craib, 4. Tapatumas retai suprantamas kaip fiksuotas tai tarsi tęstinis, nuolat kuriamas projektas.

Viena iš priežasčių, kodėl tapatumas nėra fiksuotas, randama jo socialinėje prigimtyje. Tapatumo kūrimas yra nauja tema.

Jis gali būti priskirtas arba pasirinktas, tačiau priskirtas tapatumas buvo paplitęs ankstesnėje visuomenėje. Šiuolaikinėje visuomenėje laikomasi nuomonės, kad tapatumai yra nuolat kuriami. Individo pasirinkimo veiksmas kartais lyginamas su tapatumo kūrimu McCracken, Tapatumo tyrimai tampa vis svarbesni, nes tapatumas siejasi su keliomis funkcijų rūšimis. Mąstymas apie tapatumą padeda žmonėms suvokti save. Tai susiję su įsipareigojimais, vertybėmis, tikslais ir suteikia žmonių poelgiams tam tikro nuoseklumo, vientisumo ir harmonijos.

Tapatumo suvokimas taip pat padeda individams jausti savikontrolę ir laisvą valią. Jie supranta turį galią ir išsiugdo jausmą, kad pajėgia tirti normalus il pažintys bloomington galimybes ir ateityje rinktis kitaip Adams, Teigiama, kad individas turi tris tapatumo rūšis Malhotra, Pirma rūšis yra realus arba aktualus tapatumas, kurį individas tiki turįs.

Antra tapatumo rūšis gali būti įgyjama tik bendraujant su kitais tai yra socialinis aš. Individą galima suprasti kaip turintį daugelį šių socialinių tapatumų. Vis dėlto šis socialinis tapatumas gali būti suprantamas ir kaip kitų nuomonės apie individą apibendrinimas.

Trečia tapatumo rūšis tapatumas, kurį individas labai norėtų turėti. Šis idealus tapatumas suprantamas kaip idealaus aš mentalinis paveikslas. Antra vertus, idealus tapatumas suteikia žmonėms aiškius gyvenimo tikslus, bet gali tapti daugelio socialinių problemų priežastimi, kai idealus ir realus tapatumas akivaizdžiai skiriasi.

Vartojimo teorijose idealus tapatumas laikomas labai svarbiu. Teigiama, kad perkami produktai daugiau pasako apie trokštamą, o ne realų tapatumą Schau, Gilly, Individas, kaip tam tikras kūrybinis brikoliažas, atsiduria tarp gyvenimo istorijos, kuri sudaro tapatumą, ir vartotojiško pasaulio įvaizdžių, pagal kurį tapatumai modeliuojami.

Populiarioji kultūra ir vartojimas Postmoderniose socialinėse teorijose išskirtinis dėmesys tenka populiariajai kultūrai kaip tapatumo implozijos ir subjekto fragmentacijos saitui: televizinis aš apibūdinamas kaip elektroninis individas par excellence, kuris viską gauna iš medijų simuliakrų rinkos tapatumą spektaklio visuomenėje, milžinišką nuotaikų kaitą Kellner,gyvenimo stiliaus naratyvus ir pan.

Populiariosios kultūros formos televizijoje, reklamoje, įvairiausių žurnalų tekstuose ir fotografijose teikia įvaizdžius ir personažus, su kuriais galima susitapatinti ir mėgdžioti. Postmodernus tapatumas kuriamas kaip įvaizdis ar teatrališkas vaidmuo spektaklyje Kellner, Žaidžiantis tapatumą postmodernus subjektas žino, kaip vadovautis taisyklėmis ir scenarijumi, išsiskirti per žaidimus, sportą, seksualines, kūno priežiūros ir kitas veiklas, kad sulauktų kitų žaidėjų susižavėjimo ir pagarbos, patvirtinančių jo tapatumo pasiekimus.

Suartėjusi su populiariąja kultūra, vartotojiška kultūra siūlo normalus il pažintys bloomington išteklių pasirinkimą kaip kurti tapatumą ir pasirodyti. Taip konstruojamas pasaulis, kuriame individas kviečiamas įsivaizduoti save veikiantį skirtingose aplinkose su įvairiais žmonėmis ir išgyvenantį keisčiausius potyrius.

Individo vertė, žavesys, patrauklumas tampa svarbesni nei tokios tradicinės charakterio savybės kaip pareiga, sunkus darbas ar taupumas. Tapatumas sąmoningai įpainiojamas į istorijas, kurios vartotojų vertinamos kaip nesuskaičiuojami, masiškai gaminami ir perkami daiktai. Jie įkūnija ne tiek reikšmes, kiek gyvybingus ir įtakingus įvaizdžius bei suteikia galimybę sąmoningai rinktis tarp daugelio kitų, galinčių tapti žaliava tapatumui lipdyti.

Vartotojai tai daro labai matomais būdais, suprasdami, kad jų įvaizdžiai darys įtaką kitiems Yannis, Tim, Per įvairius žurnalus, laikraščius, saviugdos vadovėlius populiariojoje kultūroje pasakojama daugybė tikroviškų istorijų bei siūloma gausybė patarimų kaip tobulinti save, savo kūną, seksualinį gyvenimą ir santykius su kitais. Populiariosios kultūros pasaulyje ieškoma naujovių, nuotykių ir rizikos: tiek populiariojoje kultūroje, tiek vartojimo sferoje tapatumo samprata yra dinamiška.

Viena svarbiausių populiariosios kultūros ir vartojimo sferos patrauklumo priežasčių yra ta, kad jos teikia daugiau galimybių individo tapatumui ir individualumo jausenai vystyti. Šio naujo požiūrio atskaitos taškas yra troškimas plėtoti naują, į save nukreiptos individualybės jauseną. Individualybė tampa ne vienetinė, o pliu- 19 20 Grupės ir aplinkos 1 ralistinė. Vėlyvojoje modernybėje žmonių patyrimai fragmentiški, trumpalaikiai ir skirtingi: patyrimo įvairovė sąlygoja ir tapatumų įvairovę.

Vartotojiška ir populiarioji kultūra, postmodernizmas ir rinka glaudžiai susiję reiškiniai. Sėkminga televizijos, kaip fundamentalios verslo formos, plėtra parodė, kad esminė vartotojiškos kultūros veikla vizuali reklama yra labai svarbi. Televizija tampa pagrindine institucija, kurdama reklamos kultūrą, didžiausią dėmesį sutelkdama į tai, kaip vizualiniai vaizdai naudojami prekiniams ženklams arba prekėms-ženklams kurti.

Komercinė manipuliacija įvaizdžiais vyksta reklamuojant žiniasklaidą ir parodas, kasdienio urbanizuoto gyvenimo spektaklius ir pasirodymus Kellner, Tyrinėtojai pažymi: medijos patogios tuo, kad padeda pažinti žmones per istorijas ir pajusti bendrumo jausmą.

Net jei personažai netikri, jie paprastai sumanyti taip, kad būtų atpažinti. Kaip minėta, sociologijoje tvirtinama, kad savasties tapatumas yra tarsi konstrukcija tai, kuo mes linkę tikėti, kas padaro mūsų gyvenimą labiau toleruojamą ir suvokiamą. Padėdami susikurti gyvenimo naratyvą, mes galime naudotis istorijomis iš literatūros ir populiariosios kultūros.

Ar medijos iš tiesų įtakingos?

pažintys siera leonė

Diskusija, prasidėjusi Theodoro Adorno ir Frankfurto mokyklos kultūros industrijos kritikos laikais, šiandien vyksta tarp dviejų priešingų požiūrių: vienas jų, atstovaujamas T. Adorno, teigia, kad medijų galia gyventojams milžiniška ir kenksminga.

Kitas, atstovaujamas Johno Fiske ės, atremia, kad plačiosios masės yra įtakingesnės nei medijų kultūra. Frankfurto mokyklos kultūros industrijos kritika rėmėsi požiūriu, kad naujų masinės komunikacijos priemonių plėtra vis labiau integruoja kultūrą ir prekių gamybą, pramogų industriją ir intensyvėjantį komercinį laisvalaikį. Anot Frankfurto mokyklos teoretikų, Amerikos kultūros industrija transformavo kultūrą iš išlaisvinančio kūrimo proceso į socialinės kontrolės instrumentą, manipuliuojančią jėgą, normalus il pažintys bloomington blokuoja masių sąmoningumą, deformuoja individualumą ir asimiliuoja pasyvius jos gavėjus, paversdama juos homogeninėmis masėmis.

Šios transformacijos pasekmė racionalizuotas prekių gamybos procesas. Masinė kultūra suponuoja estetinį skurdą Adorno, Kultūros industrijos ideologija yra iškraipyta ir manipuliuojanti, persmelkta rinkos dominavimo ir prekinio fetišizmo. Ji yra konformistinė ir stingdanti protą, verčianti pripažinti bendrą kapitalistinę tvarką. Kultūros industrijos įtaka yra tokia, kad prisitaikėliškumas gali pakeisti sąžiningumą.

Posūkis į konformizmą netoleruoja nukrypimų ar prieštaravimų, jokių esamos socialinės tvarkos alternatyvių vizijų. Ji sprendžia problemas tik regimai ne taip, kaip jos sprendžiamos tikroviškame pasaulyje. Taip veikdama ji valdo masių protus. Tos masės, anot T. Adorno, tampa visiškai bejėgės. Galią turi kultūros industrija, nes jos produktai stiprina paklusnumą autoritetui ir kapitalistinės sistemos stabilumui.

Pasak T. Adorno, kultūros industrija veikia skatindama ir išnaudodama šiuolaikinės visuomenės narių ego silpnybes, jos įtaka pasireiškia gebėjimu formuoti regresyvią auditoriją: priklausomą, pasyvią, paklusniai vartojančią publiką ir taip išlaikyti kapitalizmo dominavimą Adorno, Fiske i auditorija yra įtakingesnė nei medijų kultūra.

Populiariosios kultūros tyrinėtojams gerai žinomose knygose Understanding Popular Culture ir Reading the Popular profesorius teigia, kad populiariąją kultūrą kuria žmonės, ji negaminama kultūros industrijose čia galima gaminti tik įvairioms gyventojų grupėms skirtą tekstų ir kultūros išteklių įvairovę, kurią jie naudoja arba atmeta toliau besitęsiančiame populiariosios kultūros kūrimo procese.

Gyventojų galia interpretuoti medijų tekstus ir lemti jų populiarumą smarkiai persveria medijų institucijų galimybes pasiųsti tam tikras žinutes arba ideologiją auditorijai. Anot jo, mes net negalime kalbėti apie liaudį arba auditoriją, nes egzistuoja ne vienintelė vartotojų auditorija, o tik skirtingos individų grupės su savo kintančiais skoniais ir socialine priklausomybe, kuri yra sudėtinga ir prieštaringa.

Nereikėtų mąstyti apie populiariąją kultūrą kaip kapitalistų masėms sukurtą ir primestą dalyką. Kultūra yra gyvas, aktyvus procesas; ji gali būti plėtojama tik iš vidaus, o ne primesta iš viršaus. Populiarių dainų dešimtuko sąrašas nėra unifikuotas apgautų žmonių stūmimas apsipirkinėti jis atspindi tai, kas iš tikrųjų yra populiaru.

dveji su puse metų pažintys

Labai daug populiarių produktų rinkoje neįsitvirtina: vadinasi, žmonės renkasi tai, ko jie nori, ir ne tik vartoja tekstus jie tampa kūrėjais, reikšmių ir malonumų kūrėjais. Panašiai kaip ir Michel de Certeau, J. Fiske kalba apie partizanines, neįprastas taktikas, kuriomis kasdienių medijų vartotojai pasinaudoja vertindami masiškai kuriamą medijų turinį, o vėliau jį iš naujo interpretuoja taip, kad jis atitiktų jų pasirinktą skaitymą.

Tekstas yra šaltinis, kuriuo remdamasis skaitytojas arba žiūrovas aktyvina reikšmes, kad įprasmintų normalus il pažintys bloomington egzistenciją. Anot J. Fiske ės, populiari dainininkė Madonna pardavė tiek daug milijonų albumų dėl savo sugebėjimo palaikyti ryšį normalus il pažintys bloomington auditorija, būti jai reikšminga.

Kiekvienas parduotas albumas įrašų kompanijoms yra tik dar vienas vienetas, bet individo lygmenyje jis yra unikalus gaminys, į kurį pirkėjas investuoja savo unikalų reikšmių rinkinį.

Fiske ės, Madonna yra pavyzdinis populiarus tekstas, nes ji kupina 21 22 Grupės ir aplinkos 1 prieštaravimų: galima rasti patriarchalinių ir tam prieštaraujančių t. Madonna provokuoja reikšmes, kurių kultūrinis poveikis gali būti tyrinėjamas tik kaip daugialypis ir prieštaringas judėjimas Fiske, Fiske ės, bet kurio teksto reikšmė neužbaigta, kol ji nėra individų interpretuojama jų gyvenimų kontekste.

Madonnos įvaizdis tampa lauku, kuriame vyksta semiotinės kovos tarp patriarchalinės kontrolės ir feministinio pasipriešinimo, tarp kapitalizmo ir jam pavaldžių socialinių grupių, tarp suaugusiųjų ir jaunimo. Trumpai tariant, Madonna yra kasdienio gyvenimo kultūrinis išteklius, kuris kiekvieno individualaus fano gali būti naudojamas skirtingais būdais, papildant savo egzistenciją kai kuriomis reikšmėmis ar malonumais. Tai buvimo pasaulyje būdo palaikymas per fantaziją, kuri sužadina fanų savojo aš sampratą ir taip veikia jų elgesį socialinėje situacijoje Fiske, Knygoje TV Living: Television, Normalus il pažintys bloomington and Everyday Life Gauntlett, Hill, pateiktas tyrimas parodė, kad žmonės televizinę mokslinę fantastiką naudojo kaip būdą apmąstyti kitoniškumo sampratą ir taip įgyti patenkinamą savo pačių tapatumo sampratą.

Taigi, per medijų kultūrą yra išsakomos idėjos ir reikšmės, remiančios įvairovę ir skirtingumą, o tai skatina socialines permainas. Masinė medijų kultūra veikia būdus, kaip individai suvokia savo santykius. Nesvarbu, ar tai būtų rimta drama, ar paskalos apie įžymybes, tokių istorijų poreikis visada remsis permainų išryškinimu. Kadangi televizijos pateikiamose istorijose herojai nebūna laimingai vedę visą savo gyvenimą, žiūrovai neišvengiamai gauna žinutę, kad monogaminis heteroseksualinis stabilumas yra retas idealas, kurį pasiekti gali tik nedaugelis.

Mes lyg ir padrąsinami apmąstyti savo santykius žurnaluose bei pagalbos sau knygose atvirai ir filmuose, komedijose ar dramose netiesiogiai. Žinias ir faktus pateikiančios medijos informuoja apie atradimus tyrinėjant gyvenimo stilių ir tikrus pokyčius šeimos gyvenime. Šios žinios vėliau yra žmonių iš naujo suvokiamos, dažnai jos paskatina netradicinius gyvenimo modelius.

Medijų pateikiama informacija ir idėjos ne tik atspindi socialinį pasaulį, bet prisideda jį formuojant ir yra svarbiausias dalykas moderniam refleksyvumui Gauntlett, Naratyvai, gyvenimo stiliai ir populiarioji kultūra Tapatumas nėra bruožų rinkinys ar stebimos charakteristikos.

Jis yra paties individo savos biografijos refleksyvus supratimas. Anot A. Giddenso, individo tapatumas glūdi ne elgesyje, ne kitų reakcijose, bet gebėjime palaikyti tam tikrą, ypatingai veikiantį naratyvą. Individo biografija negali būti visiškai fiktyvi, ji turi nuolat integruoti išorinio pasaulio įvykius ir rūšiuoti juos į veikiančią istoriją apie save Giddens, Šis naratyvas, nors ir pagrįstas realiais įvykiais, reikalauja kūrybinio ir nuolatinio patvirtinimo.

Pasididžiavimas ir savęs vertinimas remiasi tikėjimu savojo tapatumo vientisumu ir verte. Apmaudas kyla iš susirūpinimo dėl naratyvo adekvatumo, kuriuo remiasi tapatumas baime, kad istorija nėra ganėtinai gera. Giddens savasties naratyvo atsiradimą sieja su romantiškos meilės atsiradimu. Jis tai sieja su romano atsiradimu gana ankstyva masinių medijų forma, siūlančia idealius romantinio gyvenimo naratyvus.

Modernų tapatumą palaiko savojo tapatumo istorijos naratyvai, kurie nuolat yra kontroliuojami ir peržiūrimi. Sale noda, monotoniškai besikartojanti, pasemta iš jau žinomos literatūrinės medžiagos.

Lapeliai, žiedeliai, saulužė, žvaigždužė, debesys, vėjas, jūra — svarbiausi jos eilėraš­ čių vaizdiniai motyvai, gana išblukę ir nereljefingi. Nukrinta ant tako Bet distancija tarp poetinio jutimo ir kasdieniškos aplinkos S. Nėries lyrikoje ir toliau buvo pakankamai didelė, atitverdama jos vaizdą ir kalbą nuo buitinio konkretumo ir prozaizmų. Nėriai, kaip ir kitiems neoromantikams, rūpėjo ne tiek atspindėti kurį nors objektą, kiek išsakyti savo vidi­ nę būseną.

Nepasižymėdama nei minčių gilumu, nei vaiz­ dų įvairove, ankstyvoji poetės lyrika turėjo nuoširdumo sugestijos, kurioje glūdėjo didžioji jos jėga. Nėries žodis, dar sunkus, abstraktus, neišmankštintas, kartais jau išskeldavo gyvą nuotaikos kibirkštį, perteikdavo jos greitus ir lengvus judesius, suvirpėdavo jos nematoma ir neapčiuopiama energija, lemiančia tiek atskiro vaizdo, tiek viso kūrinio gyvybę. Aido nė šešėlio. Glūdi, snaudžia lyguma, Lygūs plotai gelsvo smėlio.

Siaučia juos gili dūmą Aido nė šešėlio Pa­ gauti šį trumpalaikį sapną — svarbiausias kūrybos rūpes­ tis, nes: Sielos troškimai, kūriniai — Migloj paskendę slėpiniai, Greit, mums nejaučiant, praslenka Nėris norėjo stebėti savo pačios vidinį gy­ venimą, jo siekimais, nuotaikomis ir spalvomis maitinti savo lyriką.

Bet tasai gyvenimas dar neturėjo savarankiš­ kesnių valdų ir didesnių teisių pats į save. Abstraktūs gėrio ir tobulybės idealai asketiškai tebetikrino poetės jutimus, juos perkošdami ir suvienodindami. Tie jutimai ištirpdavo ryškiau neapibrėžti, susiliedavo į vienatonę besikartojan­ čią būseną be aiškesnio reljefo.

Taikydama savo jutimus prie apriorinių idealumo normų, poetė pakirsdavo psicho­ loginį jausmo natūralumą, ir jos išgyvenimai netekdavo žmogiškos teisybės. Dating website visą raštuotas pradėjo rašyti tuo metu, kai lietuvių lyrikoje simbolizmas jau pažintys remington nailonas 66 sugriovęs klasikinį poetinio mąsty­ mo aiškumą, bet dar nebuvo sukūręs tokio vaizdo daugiaprasmiškumo, emocinio lankstumo ir monumentalumo kaip V.

Filosofinės simbolizmo pretenzijos užkrėtė poezi­ ją abstraktumu, o lyrizmo paieškos tik mėlynuose toliuose, ūkanose ir šešėliuose, išsižadėjus konkrečių realybės mo­ tyvų ir spalvų, ištirpdė tvirtas vaizdo linijas, poetinį iš­ gyvenimą panardino į impresionistinį neapibrėžtumą. Nėris, kaip ir daugelis to meto jaunų poetų, neišvengė šito poetinio mąstymo suabstraktėjimo ir miglotumo. Jos vaizdinė sistema, nuo m. Nėris atvirai kartojo ir V. Mykolaičio-Putino simbolistinę poetiką, nors jai buvo svetimi vidinis dvilypu­ mas ir kritiška refleksija savo pačios atžvilgiu.

Ir žvaigždės devynios plasnoja skliautais, O tu kaip šešėlis su manim eini, Išblyškusiu veidu, su rūbais baltais. Nebejaučiu po kojų skaudžiųjų akmenų, Lengva tartum šešėlis, kai su tavim einu. Širdy lelijos žydi Palaiminti keliai! O akyse liepsnoja žvaigždėti spinduliai. Parpuolus žemę bučiavau, Kad išaugino tuos baltuosius žiedus, Ir saulei amžinus himnus giedojau, Kad man takus žiedais nubarstė Nėries ankstyvosios lyri­ kos klodą, pro kurį nepajėgė prasimušti jos natūrali emo­ cija, subtilus paprastumas ir konkretumas.

Pseudoromantinis stilius, susiklostęs iš primityvaus sen­ timentalumo liekanų, liaudies dainų sekimų, grynojo jaus­ mingumo, išvaduoto nuo bet kokios programos ir rimtes­ nės moralinės savistabos, taip pat kliudė S.

Nėries išgy­ venimui, vaizdui ir žodžiui įgauti emocinio tikrumo. Tada poezijoje buvo mėgstama forsuotas jausmas, dvasinė eg­ zaltacija, lengvabūdiško entuziazmo ir graudaus verkšle­ nimo situacijos. Jos išgyvenimai neretai liedavosi melodramiškais kraštutinybių kontrastais, egzaltuotomis džiaugsmo ir siel­ varto būklėmis, jausmingu dūsavimu.

Visa tai alsuodavo ne tiek vidine būtinybe, kiek romanso butaforija: Jei mano meilė normalus il pažintys bloomington Dėmė baltai lelijai, Tai aš mano sielos draugo pažinčių svetainė paskandinčiau Saitam dugne jūružės.

Jei mano meilė būtų Vilyčia aro širdžiai, Tai aš ja numarinčiau Savo bedalį širdį. Bręstantis, dar be patyrimo ir rimtesnės meninės kultū­ ros, S. Nėries talentas sugėrė į save nemaža silpnųjų tiek neoromantizmo, tiek apskritai ano meto lietuvių poezijos bruožų, kuriuos vėliau ji turėjo nugalėti sunkiuose lūžiuo­ se. Bet, antra vertus, iš šitos literatūrinės srovės poetė gavo daugelį tokių impulsų, kurie atliepė jos charakterį ir kūrybinę prigimtį, formavo jos poetinį savitumą.

Neoromantizmas turėjo savo žmogiškumo koncepciją, kuri siejo senąjį romantikų moralinį maksimalizmą su nuovargio, suglebimo, pralaimėjimo nuotaikomis, gyve­ nimo meilę su apatija, ironiją su atlaidžiu švelnumu. Nėris, kaip įprasta poetui, suvokė neoromantizmą ne tiek ideologiniu ir politiniu aspektu, o matė jame sau arti­ mesnį žmogiškumo turinį.

Neoromantizme ji išgirdo eti­ nio taurumo, dvasinio grožio ir nekompromisinio moralu­ mo gaidas, jau silpnai beskambančias, bet jai labai svar­ bias. Romantiškumo dvasia įaugo į S. Nėries pasaulėjautą, moralę ir poetinį suvokimą, sustiprino ir išugdė joje švel­ naus svajingumo, trapumo, dvasinio skaidrumo bruožus, absoliučios tiesos ir jausmo pilnatvės troškimus. Neoro­ mantizmas išsaugojo poetei būties mįslingumą, nežinomy­ bės ilgesį, paslaptingą grožio muziką, dar galutinai neiš­ irusią dvasios harmoniją.

Ir ji liko stovėti ant tradicinio lietuvių poezijos pamato, nepasuko į pasąmonės ar alo­ giškos formos sritį, kaip ne vienas to meto Vakarų poetas. Nėris orientavosi į romantinį poezijos polių, o kiti poetės bendramečiai — K.

Boruta, K. Jakubėnas, A. Venc­ lova — ėjo į daiktus, į socialinę tikrovę, į politinį savo jausmų įprasminimą. Mes įpratinti manyti, kad menas tuo geresnis, kuo labiau atitinka realybę. Žiūrėdami M. Matyt, me­ ne yra lygiateisė orientacija tiek į konkretų daiktą, tie­ sioginį aplinkos tyrimą ir atspindėjimą, tiek į dvasinį žmogaus pasaulį, į svajonės ir fantazijos sritį.

Menui rei­ kalingos abi šios linkmės, ir nė viena jų pati savaime nė­ ra nei geresnė, nei blogesnė. Nėris turėjo kažkur ieškoti prieglobsčio.

pažinčių svetainė lonely planet

Svajonė buvo jos prieglobstis. Viename pirmųjų eilėraščių ji sakė: Svajos jaunatvės Man sielą gaivina, Į laimės šalelę Jos kviečia, skraidina Subrendęs žmogus per­ nelyg gerai žino, kas neįmanoma, ir, prisitaikydamas prie aplinkybių, pamažu liaujasi svajojęs. Bet ne visi. Kai ku­ rie negali susitaikyti su esama padėtimi, amžinai trokšta kažko, gyvena ne tuo, kas yra, o tuo, kas galėtų būti.

Vienas iš tokių žmonių buvo poetės tėvas Simonas Bačinskas, ambicingas Suvalkijos ūkininkas, svajojęs ir fan­ tazavęs savo sluoksniui būdingoje materialinės naudos sferoje, visada pilnas planų, dešimteriopai viršijančių ga­ limybes. Dar vaikas ji regėdavo saulės spindulių stulpe nepaprastus vaizdus. Malda Alvito bažnyčios prietemoje, normalus il pažintys bloomington vargonams, nunešdavo į begalines tolumas, kur buvo lengva ir grau­ du.

Ji galėdavo ištisom valandom klausytis Baltijos šniokš­ timo, viena pati kažką tyliai mąstydama, pilnomis ilgesio ir liūdesio akimis. Būdama tarp žmonių, Salomėja staiga tarsi išsijungdavo iš aplinkos, pasitraukdavo į kažkokią savo tikrovę, kur pasislėpdavo ir viską užmiršdavo.

Ji anksti išmoko ištrūkti iš realybės rėmų, pasiguosti svajo­ ne ir iliuzija, gyventi ne tik tuo, kas yra, bet ir tuo, kas gali būti. Svajonė pasidarė viena iš jos dvasinio gyvenimo ir kūrybos versmių. Kaip gimsta poetas? Iš kur atsiranda žmogaus galia matyti pasaulyje tai, ko niekas nemato, girdėti savyje, daiktuose ir erdvėje slėpiningą grožio muziką, keisti tikro­ vę lengvais vaizduotės prisilytėjimais, kurti iš nieko tokius pavidalus, kurie pulsuoja žmogaus mintimi, jausmu ir ši­ luma?

Buvo tūkstančiai poetų žmonijos istorijoje. O ši mįslė lieka neįminta iki galo ir su kiekvieno poeto atėjimu iš naujo spėliojama. O gal poetinė galia prasideda nuo sva­ jonės?. Norisi kartu verkti ir dainuoti Nėris dienoraš­ tyje. Žodžių dar nėra. Nežinia, kas bus pasakyta. Neaiški tos artėjančios poezijos prasmė ir tikslas. Bet viduje skam­ ba jaudinantis gaudesys, neapibrėžtas ilgesys ir svajingas 41 Rucevičius J.

Kaip ir visi tikrieji lyrikai, Salomėja rašė diktuojama šitos bangos. Ankstyvuosiuose S. Nėries eilėraščiuose svajonė — švel­ nus Tr giedras jutimas, kad pasaulis nesibaigia ties regi­ mais daiktais, kad už kasdienybės ribų prasideda kita tik­ rovė — beribių erdvių, negęstančios šviesos, neaprėpiamo laiko tikrovė, kur glūdi tikrasis grožis.

Ar tu buvai svajonių viešpatijoj? Ar tu skraidei poezijos krašte? Svajonė išplėtė ir papildė kasdieninę realybę tokiais ho­ rizontais, kurių labiausiai troško poetės siela, ir tie fantas­ tiški papildymai jai buvo žymiai svarbesni už faktus.

Sva­ jonė pratęsė trumpalaikę žmogaus egzistenciją begalinia­ me kosmose, ir šita būties tąsa visatoje traukė gležną bū­ tybę kur kas stipriau negu žemiška realybė. Viename ei­ lėraštyje ji rašė: Sudiev, sudiev, pasauli, pilkasis kampeli, Einu džiūgaudama, einu pirmyn, Einu dievų pramintaisiais takais.

O vargše mano žeme motina, toli tu palikai, Aš nebegrįšiu į tave Einu aš, einu į Baltą Saulės Pilį, O širdyje šviesi dangaus aušra, Ir gėlės mėlynos — beribis ilgesys. Nėris buvo Visai jaunu­ tė mergaitė, skaistaus vaikiško veidelio, ilga juodų kasų pyne, tamsiomis ir giliomis akimis, mažo ūgio, gana ap­ vali ir pilna. Paslapčiomis gerdavo net actą, norėdama suplonėti. Ir manė esanti nedaili, grubiai sudėta, nuskriausta gamtos, fatališkai nelaiminga. Į jos savijautą įsigraužė nepritapimo kartėlis, lengvai pažeidžiama ir skausmingai perštinti ambicija.

Ir tik svajonė ištraukdavo jautrią mergaitę rooney pažintys istorija aitraus nepasitenkinimo savimi. Tik svajonėse ištrykšdavo meilės lūkestis, laimės troškimas, bundantis moteriškumas, ku­ riuos žiauriai slopino kritiška savistaba. Svajonėse ji buvo graži, my­ lima, laiminga, tvirta ir drąsi — Sapnavau:— žydėjo vyšnios, Visa žemė — baltas sodas. Mes — žiedai, žieduos paskendę, Ir pavasaris mums lenkias.

Nėris sudėdavo tuos jausmus ir išgyveni­ mus, kurių troško patirti, tokias savybes ir bruožus, kurių norėjo pati turėti. Svajonė visados yra neišsipildžiusios būties ir neatsiskleidusių galimybių pasaka. Žmogus poetui yra ne vien re­ alios buities produktas, bet ir galimybių, kurios gali būti įgyvendintos, iliuzijų ir hipotezių suma. Iš šitų galimybių svajonė sukuria naują būtybę, gražią ir tobulą, kuri daž­ niausiai ir prabyla eilėraštyje.

La poétique de la reverie. Nėriai buvo svarbiausia žmogaus egzisten­ cijos vertybė. Kas yra žmogus? Žvaigždė, deganti svajo­ nių skliaute. O gyvenimas? Nubudęs prakeiksi ir savo sapną, ir savo klaidą — nedalią. Bet kitas sapnas vėl žuvusį pakeičia, vėl tave grąžina naujam gyvenimui, iki užges kaip meteoras.

Sapnas bu­ vo pati svarbiausia, dažniausiai pasikartojanti poetės ankstyvųjų eilėraščių situacija. Vienintelė sritis, kur ji jautėsi laisva ir laiminga. O kitur beveik despe­ ratiškai šaukė: y4š negaliu atskirti gyvenimo nuo sapno Ir sapno nuo gyvenimo Man nereikia turtų — Aš netrokštu garbės — Pasiliki juos sau, prašmatnusis pasauli, Aš kaip elgeta vieno šioj žemėj prašau: Neatimk mano sapno,— Negesink mano saulės Nėriai kūryba — ne materialinės tikrovės atspindėji­ mo "aktas, o svajonės skrydis, pasakos lūkestis, džiaugs­ minga normalus il pažintys bloomington.

Ji iš karto pasirinko poezijos objektu an­ trąją tikrovę, tariant J. Gėtės žodžiais, kurią sudaro žmogaus jausmai, mintys, svajonės. Poezija ne mėgdžioja gamtą, o ją transformuoja. Tok­ sai pirmutinis romantizmo estetikos punktas. Tik vaizduotė gali sukurti mene tikrąją realybę, pagrįstą reiškinių esme, o ne paviršiumi. Tik vaizduotė gali pa­ gauti nematomas žmogaus būties gijas, besidriekiančias erdvėje ir laike, sujungti individą ir visatą, dvasią ir ma­ teriją.

Sėlis Tikras poetas gimsta tada, kai jis savo vaizduotėje intensyviai išgyvena tokias būsenas, kurių niekados nepatyrė, kai savo fantazija iš­ bando neišmėgintas gyvenimo hipotezes, kai jo viduje at­ siranda keista būtybė, gyvenanti tomis hipotezėmis, svajo­ nėmis, sapnais, kaip pačiais realiausiais faktais Poeto vardas, G. Apolinero žodžiais, rezervuojamas pirmiausia tiems, kurie užgrobia turtingiausios, mažiausiai žinomos ir begalinės karalijos, vadinamos fantazija, erdves K- Čiurlionis.

Meninė kūryba neįmanoma be tokio dyvino, nepakartojamo, kartais gana keisto dva­ sinio pasaulio, besiskiriančio nuo išorinės empirikos savo kontūrais, normalus il pažintys bloomington ir tūriu. Romantikams svajonė buvo svarbiausias tokio pasaulio kūrėjas — ji suteikdavo laisvę užslopintiems troškimams, atverdavo mintims neribotas platumas, paversdavo patyrimo, idėjų ir jausmų elemen­ tus įstabiais pavidalais. II romantismo europeo. Poetry and prose.

Bilan littéraire du XXe siècle. Pavasario sonata. Romantikų dvasinis pasaulis smarkiai nutolsta nuo objek­ tyvios realybės, neretai siekia net visiškos autonomijos, stato iš svajonių savotišką slėptuvę nuo laiko vėtrų, kur galėtų pailsėti ir užsimiršti visi pavargę, užgauti ir dvasiš­ kai trapūs. Bet toji slėptuvė priglausdavo tik trumpam, o po to vėl — skausmingas išbudimas.

Legendinė lietuvių tautos praeitis, jos heroika ir pateti­ ka jau nebete'ikė užuovėjos neoromantikų asmenybėms.

Gelbstint Kitą: karas ir taika Emmanuelio Levino filosofijoje

Tolimų kraštų egzotika buvo ne pagal kišenę valstiečių vaikams nuo Alvito ar Kupiškio. Tik svajonė ištraukdavo iš kasdienybės, kuri atrodė nepataisoma, išlakindavo j žydrą tobulybės, harmonijos ir grožio erdvę, pakilusią virš žemės dulkių, konfliktų ir kančių. Svajonė neoromanti­ kam s— grynojo gėrio, absoliutinės meilės ir dieviškos palaimos šventykla. Idilės ir ramybės gūžta, kurios ieško­ jo prislėgta psichika. Svajonė perkėlė S. Nėrį į pasaulį, kur nebeveikė kas­ dienybės įstatymai.

Čia amžinai žydėjo sodai, baltavo aukšti kalnai ir mėlynavo jūros.

GRUPĖS IR APLINKOS GROUPS AND ENVIRONMENTS

Čia ne debesys plaukė, o keliaujančios vėlės, ne bangos šniokštė, o griuvo užkerėtos pilys. Kiekviename žingsnyje vaidenosi niekam nematomi lobiai; nepatirtos laimės pažadai. Grakštūs pa­ vidalai, pilni harmonijos, ažūrinių spalvų gama, lengvos ir lakios formos, jaukūs garsų deriniai, užpildę visatą, pagavo į savo skambančias erdves ir poetės gyvenimą.

Skamba žvaigždės man po kojų. Žvaigždės danguje dainuoja. Ji žiūri į viską su nuostaba ir susižavėjimu. Rudens voratinkliuose regi šilkinius raganos plaukus. Iš sutemų jai moja gulbė ugnies sparnais. Miško tamsoje spindi dvi ugnikės — užkerėtos sfinkso akys. Vakaro še­ šėliuose girdi šaukimą kilti su vėjais.

Tavo namas, tavo kraštas — Miško sutema. Tavo žingsnių aidi aidas Amžių glūduma. Mano languose vijokliai Kalbas su naktim. Atėjai žalčiais apjuostas, Su žaliom akim. Tad skaitymas, prancūzų mokslininkės nuomone, reiškia tam tikrą agresyvų bendrininkavimą ir aktyvų svetimo turto pasisavinimą. Savo ruožtu rašymas yra skaitymas, virtęs gamyba, normalus il pažintys bloomington, o rašymas-skaitymas - tai polinkis į agresyvumą ir totalus bendrininkavimas1. Kristevos mintis išskaido intertekstualumo teorijos pamatą sudarančią aktyvaus dialogiškumo idėją, pasireiškiančią tiek teksto dialogas kaip jo sandaros principastiek metateksto dialogas kaip teksto skaitymo-interpretavimo principas lygmeniu.

Kadangi dialogo idėja yra pamatinė, ji lemia medžiagos išdėstymo ypatumus, tarp jų ir tai, kad tekstas, sumanytas kaip studijų knyga, prasideda epigrafu. Kaip žinoma, epigrafas - tai užrašas, pateiktas pirma kūrinio ar jo dalies. Tai yra citata iš kito daugiau ar mažiau žinomo teksto, leidžianti išreikšti autoriaus idėją, požiūrį, prisidengus tam tikra kauke.

Taigi pats epigrafas yra ne kas kita kaip interteks-tinis elementas - svetimo žodžio dialogas su savuoju. O epigrafo reikšmė, norėtume tikėtis, praskaidrės skaitant tekstą.